Rugsėjo 25–26 d. vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Kristijono Donelaičio epochos knygos kultūra daugiatautėje Prūsijos visuomenėje“. Konferencijos rengėjai – Vilniaus universitetas ir Lietuvos mokslų akademija. Rėmėjas – Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas.

Ketvirtadienį ir penktadienį Lietuvos mokslų akademijoje (Gedimino pr. 3) vyksiančioje konferencijoje pirmoji pranešimą skaitys viešnia iš Berlyno Humboldtų universiteto doc. habil. dr. Christiane Schiller. Nagrinėdama Tolminkiemio bažnyčios metrikų knygas kaip autobiografinio pasakojimo šaltinį, mokslininkė atskleis K. Donelaičio ir jo amžininkų biografijas.

Vilniaus universiteto prof. dr. Dainora Pociūtė-Abukevičienė skaitys pranešimą „Kristijono Donelaičio pasaulio ir žmogaus samprata: antikinės ir protestantiškosios natūrfilosofijos kontekstai“.

Iš Greifsvaldo Ernsto Moritzo Arndto universiteto Vokietijoje atvyksianti dr. Liane Klein, analizuodama Danieliaus Kleino ir K. Donelaičio pavyzdžius, pristatys vertybių sistemą Rytų Prūsijos autorių raštuose. To paties universiteto mokslininkas prof. dr. Stephanas Kessleris nagrinės, kaip atrodo K. Donelaičio „Metai“ XVIII amžiaus literatūros srovių fone, lyginant su Thomsono „Metų laikais“.

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriaus vedėja dr. Daiva Narbutienė pristatys Karaliaučiaus universitete 1736–1740 m. vykdytas studijas.

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto humanitarinių mokslų daktarė Liucija Citavičiūtė nagrinės Liudviko Rėzos „bylą“ – tris K. Donelaičio poemų laidas.

K. Donelaičio raštų „Litauische Dichtungen“ (1865) leidimą analizuos ir Augusto Schleicherio ir Imperatoriškosios Rusijos mokslų akademijos veiklą aptars svečias iš Sankt Peterburgo prof. habil. dr. Vilis A. Petrickis.

Naują XVIII a. vidurio Karaliaučiaus Johanno Heinricho Hartungo spaustuvės prūsiškų religinių giesmių rinkinio laidą ankstesniųjų laidų kontekste analizuos prof. dr. Miroslawa Wronkowska-Dimitrowa ir dr. Anna Paluszak-Bronka iš Kazimiero Didžiojo universiteto Lenkijoje.

VU prof. habil. dr. Regina Koženiauskienė pristatys tyrimą apie Prūsijos knygų dedikacijas – kultūros paminklus garsiesiems kitataučiams, lietuvių kalbos gynėjams.

Klaipėdos universiteto atstovė doc. dr. Eglė Bukantytė analizuos XVIII a. vokiškas epitafijas ir rašto kultūrą. Jos kolegė doc. dr. Žavinta Sidabraitė – Prūsų Lietuvos knygų kelią, po Antrojo pasaulinio karo nusitęsusį nuo Karaliaučiaus iki Poznanės.

Iš Norvegijoje esančio Hedmarko universiteto kolegijos atvykęs Oskaras Vistdalas pristatys tyrimą apie K. Donelaičio bendraamžius Norvegijoje. Latvijos universiteto dr. Paulas Daija ir Sanita Briežkalne, vesdami paralelę tarp K. Donelaičio ir Gotthardo Friedricho Stenderio, apmąstys švietimo epochos kūrinių panašumus Rytų Prūsijoje ir Kurše.

Penktadienio pranešimų sesija prasidės Lietuvos mokslų akademijos viceprezidento ir VU prof. habil. dr. Domo Kauno pranešimu apie Kristijono Donelaičio asmeninę biblioteką. Profesorius pristatys bandymus ją rekonstruoti.

Iš Parmos universiteto Italijoje atkeliavęs prof. habil. dr. Guido Michelini aptars K. Donelaičio studijų laikų poetikos knygas vokiečių kalba.

Doc. dr. Ilkka Makinenas iš Tamperės universiteto pristatys tyrimą apie liuteronų dvasininkus kaip skaitytojus ir knygų savininkus XVIII–XIX a. Suomijoje.

Iš Baltijos federalinio Immanuelio Kanto universiteto Kaliningrade atvykusi doc. dr. Nadežda I. Jermakova skaitys pranešimą apie Karaliaučiaus universiteto profesoriaus Karlo Gottfriedo Hageno (1749–1829) asmeninę biblioteką.

Vilniaus bei Klaipėdos universitetuose dirbantis Osnabriuko universiteto prof. habil. dr. Axelis E. Walteris skaitys pranešimą „Kristijono Donelaičio laikų Karaliaučiaus bibliotekų vaizdas“. Klaipėdos universiteto mokslininkas Darius Barasa pasakos apie XVIII a. Klaipėdos valsčiaus bažnyčių bibliotekas.

Dalis mokslinėje konferencijoje skaitomų pranešimų bus skirti aptarti K. Donelaičio „Metų“ vertimams: vertimą į vokiečių kalbą nagrinės dr. Alina Kuzborska iš Varmijos ir Mozūrų universiteto Olštyne (Lenkija), į ispanų kalbą – VU doc. dr. Carmen Caro Dugo. Kauno technologijos universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto prof. dr. Aurelija Leonavičienė analizuos vertimą į prancūzų kalbą teksto visumos požiūriu, Latvijos nacionalinės bibliotekos atstovė dr. Inara Klekerė nagrinės „Metų“ ištraukų vertimą XIX a. pirmos pusės latvių literatūros kontekste, apie vertimą į latvių kalbą ir vertėjus pranešimą skaitys Latvijos universiteto prof. dr. Viesturas Zanderis. Kultūrinių realijų pristatymą ir jų adaptavimą vertimuose į anglų kalbą aptars VDU doc. dr. Violeta Kalėdaitė.

Klaipėdos universiteto mokslininkė prof. dr. Roma Bončkutė pristatys pranešimą apie tai, kiek įtakos Simono Daukanto kalbai turėjo K. Donelaitis.

„Džiugu, kad K. Donelaičio asmenybei, kūrybai šiemet teko tiek daug dėmesio: aibė renginių iliustruoja faktą, jog K. Donelaitis, jo kūryba ir pasaulėžiūra yra aktualūs šiais laikais. O ši konferencija parodo, kad tai suvokiame ne tik mes, lietuviai, K. Donelaitį laikantys lietuvių literatūros klasiku, bet ir užsienio mokslininkai bei tyrinėtojai, lygiai taip pat smalsiai vartantys klasiko raštus, poeziją, tiriantys jo įtaką savose kultūrose“, – sakė šios konferencijos rengimo komiteto pirmininkas prof. habil. dr. D. Kaunas.

Tarptautinė mokslinė konferencija „Kristijono Donelaičio epochos knygos kultūra daugiatautėje Prūsijos visuomenėje“ rengiama įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 121 patvirtintą Kristijono Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių minėjimo 2013–2014 metų priemonių planą.

Konferencijos idėją pasiūlė Kristijono Donelaičio 300 metų sukakties minėjimo kompleksinės programos kūrėja – Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija. Finansavimą jai skyrė Lietuvos Vyriausybė. Šiai reikšmingai sukakčiai įprasminti valstybinėje programoje numatyta skatinti mokslinius tyrimus, parengti naujų K. Donelaičio kūrybos leidimų ir vertimų dar neskelbtomis kalbomis, surengti keletą probleminių konferencijų, taip pat poeto atminimą įamžinti naujais paminklais ir meno kūriniais.

Konferencijos programa.