• Vilniaus universitetas
  • Apie
  • Privatumo taisyklės
  • Pranešk naujieną

VU naujienos

Iš čia kylama į žvaigždes
Meniu
  • Pradinis
  • Srautas
  • Mokslas
  • Studijos
  • Įvertinimai
  • Komentarai
  • Pokalbiai
  • Laisvalaikis

Dailės mėgėjams – dvi parodos VU bibliotekoje

Vilniaus universitetas | 2014-09-04 14:08 | Komentarų: 0
Laisvalaikis
  • Dailės mylėtojams – dvi parodos VU bibliotekoje. V. Jadzgevičiaus nuotrauka

Rugsėjo 3 d. Vilniaus universiteto bibliotekoje atidarytos dvi parodos. VU bibliotekos direkcijos koridoriuje (III a.) nuo vakar veikia ekspozicija „XIX amžiaus japonų graviūros iš Vilniaus universiteto bibliotekos Grafikos kabineto kolekcijos“. VU bibliotekos galerijoje (III a.) lankytojai gali išvysti parodą „Gustavas Klimtas (1862–1918) – moderno kūrėjas, novatorius“.

VU direkcijos koridorius papuoštas japonų raižybos meistro Utagawos Yoshitaki kūriniais. Šios graviūros (apie 1850–1869 m.) serijai „Imayō Genji gojūyon jō no uchi“ („Penkiasdešimt keturi Gendži skyriai šiuolaikiškai“) iš VU bibliotekos Grafikos kabineto kolekcijos iliustruoja XI a. parašytą „Sakmės apie princą Gendži” originalo XIX a. perdirbinį.

Savarankiška meno šaka raižyba Japonijoje tapo tik XVII a. Tai vadinamoji XVII a. antrosios pusės – XIX a. ukiyo-e mokykla. Savo reikšme graviūra susilygino su kabukio teatru, arbatos gėrimo ceremonija, ikebana ir kitomis Japonijos kultūros bei meno sritimis. Nuo XIX a. vidurio Vakarų Europos dailės mokykloms ukiyo-e pradėjo daryti pastebimą įtaką. Šio meno pėdsakus galima aptikti Edouard’o Manet, Claude‘o Monet, Edgaro Dega, Henri Toulouse-Lautreco, Vincento van Gogho kūryboje. Iš japonų graviūrų į Europos dailę ir architektūrą atkeliavo augaliniai irisų, chrizantemų motyvai, bangų, krioklių, uolų vaizdai, siluetiškumas, ornamentiniai-plokštuminiai kompozicijų fonai, vėduoklių ir širmų dekoro formos. Išpopuliarėję kaimyniniuose kraštuose japonų medžio raižiniai bei jų motyvai per Sankt Peterburgą, Berlyną, Varšuvą pasiekė ir Lietuvą, paveikė ir M. K. Čiurlionio kūrybą.

Austrijos Respublikos ambasados Lietuvoje surengtoje Gustavo Klimto kūrybos apžvalgoje, skirtoje menininko 150-osioms gimimo metinėms paminėti, atkreipiant dėmesį į svarbiausius jo kūrybinio palikimo bruožus, apžvelgiami atskiri dailininko kūrybos etapai.G. Klimtas įkūnija moderno epochą, žavinčią pasaulį iki šiol.

Parodos veiks:

„XIX amžiaus japonų graviūros iš Vilniaus universiteto bibliotekos Grafikos kabineto kolekcijos“: 2014-09-03–2014-09-24. Daugiau informacijos.

„Gustavas Klimtas (1862–1918) – moderno kūrėjas, novatorius“: 2014-09-03–2014-10-03. Daugiau informacijos. 

Dalinkis:
  • tweet

Žymės: Gustavas KlimtasJaponijajaponų graviūrosparodaraižybaVU biblioteka

Naujausi straipsniai

  • Jėzus ant žurnalų viršelių: VU KnF mokslininkių tyrimas paaiškina, kodėl šis simbolis vis dar veikia

    2025-12-26 - Komentarų: 0
  • 5 Kalėdų tradicijos iš klasikinės literatūros: universalūs modeliai, kuriuos perėmė televizija ir reklama

    2025-12-23 - Komentarų: 0
  • Vilniaus universitetas ieško grupių vadovų, norinčių įkurti tyrimų grupes Vilniaus–Utrechto pažangių ligų modeliavimo centre

    2025-12-23 - Komentarų: 0

Susiję straipsniai

  • Vilniaus universiteto botanikos sodas kviečia į jaunųjų floristų darbų parodą

    2025-11-28 - Komentarų: 0
  • Vilnių pristatančioje skaitmeninėje kolekcijoje – ir Vilniaus universiteto biblioteka

    2025-11-21 - Komentarų: 0
  • VU bibliotekoje bus pristatyta paroda, kurioje knyga – meno objektas

    2025-11-19 - Komentarų: 0

Komentarų nėra. Būk pirmas!

Komentuoti Atšaukti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus rodomas. Užpildykite žvaigždute (*) pažymėtus laukus.


*
*

CAPTCHA
Atkurti vaizdą

*

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Tinklalaidės

  • Žurnalas Spectrum

    • Vilniaus universitetas pristato naują žurnalo „Spectrum“ numerį: ar gyvensime iki 100 metų?

      Vilniaus universitetas pristato naują žurnalo „Spectrum“ numerį: ar gyvensime iki 100 metų?

    VU ekspertai padeda suprasti

    • Ekonomikos Nobelio laureatai priminė: augimas prasideda nuo kultūros ir mokslo

      Ekonomikos Nobelio laureatai priminė: augimas prasideda nuo kultūros ir mokslo

    Knygų lentyna

    • VU GMC mokslininkės dr. M. Tomkuvienės ir mokslo žurnalistės knygoje „Laiko biochemija“ – apie senėjimą be mitų

      VU GMC mokslininkės dr. M. Tomkuvienės ir mokslo žurnalistės knygoje „Laiko biochemija“ – apie senėjimą be mitų

    • Apie
    • Privatumo taisyklės
    Visos teisės saugomos. © 2025 Vilniaus universitetas. Kopijuoti, dauginti bei platinti galima tik gavus sutikimą.
    Tel. (0 5) 268 7098, el. p. naujienos@cr.vu.lt