Tarptautinės JAV, Kanados, Jungtinės Karalystės (JK) ir Australijos mokslininkų humanitarų skaitmeninės grupės „4Humanities“ tyrimas „Humanitarinių mokslų svarba“ atskleidė, kad politinėje ir finansinėje srityje vadovaujančias pozicijas dažniausiai užima humanitarinį išsilavinimą įgiję žmonės. 2012 m. 60 proc. JAV generalinių direktorių, 65 proc. JK parlamento narių ir daugiau kaip du trečdaliai verslininkų buvo įgiję humanitarinį išsilavinimą. 2008 m. per pasaulinę ekonominę krizę Kanadoje 91 proc. diplomuotų humanitarų vis dar galėjo atrasti savo vietą šalies darbo rinkoje. Net 54 proc. JK universitetų ekonominio svorio nulemia humanitariniai ir socialiniai mokslai.

Harvardo universiteto Menų ir humanitarinių mokslų fakulteto dekanė dr. Diana Sorensen teigia, kad humanitariniai mokslai padeda „treniruoti protą, formuoti mąstymo įgūdžius, įdomiai išreikšti idėjas ir gerai rašyti. Jie padeda susikurti įrankius, kurie leistų spręsti sudėtingas problemas.“ Tad kodėl šiandien Lietuvoje vis dar klausiame, ką bendro turi verslas, politika, ekonomika ir humanitariniai mokslai, kur filologijos vieta biurokratinėse Europos Sąjungos struktūrose? – klausė „Žinių radijo“ laidos „Atviras pokalbis“ vedėjas Raigardas Musnickas. Apie tai laidoje diskutavo keturi VU Filologijos fakulteto atstovai: profesorė, Vertimo studijų katedros vedėja Nijolė Maskaliūnienė ir doktorantai CSC Baltic kompanijos projektų vadovų komandos narys Antanas Keturakis, Tarptautinių kultūros programų centro „Koperator“ Vilniaus knygų mugės kultūrinių renginių programos koordinatorė Vakarė Smaleckaitė ir „Filologijos karjeros tinklo“ projekto vadovė Raminta Važgėlaitė.

„Šiemet Filologijos fakultetas sulaukė didesnio stojančiųjų susidomėjimo. Galbūt visuomenė pagaliau ima suprasti, kad filologija tikrai nėra neperspektyvus mokslas. Greta galime prisiminti ir paties žodžio „filologija“ apibrėžtį: žodis paveldėtas iš senovės graikų kalbos. Pirmasis dėmuo phileo nurodo į meilę, nuoširdų ir artimą santykį, tuo tarpu logos, skirtingai nei įprasta manyti, kreipia ne vien į kalbą ar žodį, bet ir į mąstymą, protą, logiką, apskaičiavimą. Taigi filologija yra ne vien kalbos mokslai, o gerokai platesnės studijos, Vakarų pasaulyje žinomos humanities vardu, orientuotos į lanksčios, atviros, plačiai ir kūrybingai mąstančios asmenybės, ateities intelektinio lyderio formavimą“, – pasakojo R. Važgėlaitė.

„Jeigu žiūrėsime vien į programų aprašus, kuriuose rašoma, kad šią studijų programą baigęs žmogus bus prancūzų, ispanų ar klasikinės filologijos specialistas, rizikuosime nukrypti į labai siaurą požiūrį. Esu prancūzų filologijos bakalauras, klasikinės filologijos magistras, o dirbu informacinių technologijų srityje, kuri tarsi neturi nieko bendro su filologijos studijomis. Mano nuomone, filologai yra žmonės, puikiai mokantys vieną ar kitą kalbą, mokantys ne tik ja kalbėti, bet ir visapusiškai vartoti. Globaliame pasaulyje komunikacija yra vienas svarbiausių dalykų tiek IT, tiek ekonomikos, tiek verslo ar politikos srityse“, – kalbėjo A. Keturakis.

Profesorė N. Maskaliūnienė teigė, kad padidėjusį susidomėjimą filologija veikiausiai kelia jaunosios kartos pragmatiškumas: kaip lengvai gaus darbą, ar panaudos studijų metu įgytus įgūdžius ir kaip tai padarys. Pernai profesorės vadovaujama Vertimų studijų katedra atliko absolventų karjeros stebėsenos tyrimus: paaiškėjo, kad praėjus porai mėnesių po diplomų įteikimo 100 proc. baigusiųjų studijas 2013 m. jau turėjo darbą. Anot profesorės, per studijas įgyti įgūdžiai, kvalifikacijos, kompetencijos atveria kelius įvairių sričių karjerai, ne vien darbui vertimo biure ar Europos Sąjungos institucijose. O pirmaisiais nepriklausomybės metais daugybė filologų tapo bankininkais, diplomatais. „Kalba yra visų mokslų pagrindas“, – tvirtino profesorė.

„Esu lietuvių filologijos bakalaurė, intermedialių literatūros studijų magistrė. Taigi esu literatė – iš pažiūros šis kelias gali atrodyti labai nekonkretus ir nepragmatiškas. Darbo vietą susikūriau pati. Mano išsilavinimas, nežadėjęs konkrečių profesinių kompetencijų, nurodė, kad darbo rinkoje savo vietos turėsiu ieškoti pati. Tad ir mano darbai susiję su savęs sukūrimu visuomenėje: „Koperatoriuje“ tenka dirbti su nuolat kintančiais kultūriniais projektais, derintis prie situacijos, nes pristatome lietuviško meno, ypač literatūros, kūrinius užsienio šalyse. Taip pat vedu įvairius mokymus, vadovauju „Atgajos“ stovyklos pamainoms ir kaip programos „Kūrybinės partnerystės“ kūrybinė agentė dirbu Lietuvos mokyklose. Filologijai esu dėkinga už lankstumą, dėl kurio įgytas kompetencijas derinu su vis kintančiais darbiniais įgūdžiais“, – pasakojo V. Smaleckaitė.

Greitą prisitaikymą pabrėžė ir A. Keturakis: „Pradėjęs dirbti IT kompanijoje po mėnesio klausiu kolegos, kodėl man taip gerai sekasi, kodėl lengvai priimu naują informaciją. Jis atsakė, kad su malonumu mokiausi senosios graikų kalbos istorinės gramatikos, tad dabar lengvai įsisavinu naujus dalykus.“

„Istorinė gramatika labai įdomi. Ir sudėtinga. Tačiau ji leidžia iš tiesų suprasti kalbą. Tenka pažvelgti ir į sanskritą, ir į indoeuropiečių prokalbę, ir į lotynų kalbos istorinę gramatiką, net į mūsų pačių kalbą. Tuomet imi matyti kalbų sąsajas, bendrumus – puiki loginė mįslė smegenims“, – papildė R. Važgėlaitė.

Kadangi Europa neturi didelių gamtinių išteklių masyvų, sunku didelius turtus pasiimti iš žemės, tai jos turtas yra žinios, intelektas, kultūra, plėtojama nuo antikos laikų, ir visuomenė. „Visa tai sukurta per intelektinį potencialą, leidusį įgyti kompetencijas, kurias galima pritaikyti įvairiose srityse. Tai sėkmės raktas. Todėl Filologijos fakultete siekiame ugdyti tokias kompetencijas. Mūsų absolventai tiek užsienyje, tiek Lietuvoje sugeba užimti aukštas pozicijas. Juokas juokais, bet noriu priminti užsienyje bankininkų ir nekilnojamojo turto rinkose dirbančių specialistų kompanijose sklandantį posakį: „Iš tiesų mes filologų šiek tiek bijome – jie yra perskaitę visas reikalingas knygas“, – pasakojo prof. N. Maskaliūnienė.

Pokalbio dalyviai sutarė, kad nors kartais linkstama filologinių mokslų naudą suvesti į retoriką, toks požiūris ribotas. Filologijos fakultete nesiekiama išmokyti vien gražiai kalbėti, po retorika stengiamasi padėti pagrindus giluminiam dalykų supratimui, fundamentaliam išsilavinimui – retorika neturi virsti tuščia retorika. Be to, augantis tarptautinių kompanijų skaičius Lietuvoje, didėjančios užsienio investicijos šiuo metu vaidina didelį vaidmenį – jaučiama didelė gerai užsienio kalbas mokančių išsilavinusių darbuotojų paklausa.

„Kalbų studijos lavina intelektą, mąstymą. Europos Parlamento konferencijų vertėjų kabinos vadovas Gintaras Morkūnas yra pasakojęs, kad prastokai angliškai kalbantys parlamentarai kartais pakliūna į dviprasmiškas situacijas: yra pasitaikę, kai vietoj Lisbon Treaty (angl. Lisabonos sutartis) išgirsti Lesbian Treaty (angl. Lesbiečių sutartis), vietoj Honourable Members (angl. Gerbiamieji nariai) – Horrible Members (angl. Baisieji nariai). Tad svarbu gerai mokėti svetimas kalbas ir esant reikalui pasitikėti vertėjais, jų kompetencija. Juk didžioji dalis Europos Sąjungos institucijose dirbančių specialistų parengti būtent Filologijos fakultete: tiek Vertimų studijų, tiek kitose mūsų katedrose“, – kalbėjo Vertimo studijų katedros vedėja.

„Savo kompetencijas mes, filologai, galime taikyti ir po penkerių, ir po dešimties metų. Jos nėra lengvai įgyjamos ir greitai pamirštamos, nepasidaro neaktualios ar nepritaikomos ateityje. Nuo pat pirmos dienos nežinojome, ką veiksime baigę studijas, todėl išsiugdėme pasiryžimą ir drąsą kurti kažką naujo“, – pokalbį apibendrino V. Smaleckaitė.

Parengta pagal „Žinių radijo“ laidą „Nuomonių studija“.