Didžiausia studentiška šventė pirmakursių gyvenime – krikštynos. Kaip ir anksčiau, taip ir dabar, vieni jų laukia, kiti bijo, o treti visai jose nedalyvauja. Mes ir pabandėme išsiaiškinti, kodėl vis daugiau pirmakursių nedalyvauja savo krikštynose arba pasirodo tik jų vakarinėje dalyje.

Pirma ir turbūt visiems suprantama priežastis – sunki finansinė padėtis. Gal kai kuriems iš mūsų pasirodys juokinga, kad žmogus negali skirti nuo 10 iki 20 litų už vieną nuostabiausių savo studentiško gyvenimo metų švenčių, bet, deja, taip yra. Tikrai nemažai studentų privalo pirmus kelerius savo studijavimo metus gyventi vos už kelis šimtus litų per mėnesį, o mokestis už krikštynas jų mėnesinį biudžetą dar labiau apkarpo.

Kita svarbi nesilankymo krikštynose priežastis – baimė. „Na taip, juk per krikštynas ir turi iš tavęs tyčiotis, išpurvinti, apibarstyti miltais“, – pasakytų ne vienas. Tačiau dabar, kai mūsų visuomenėje pasityčiojimas tapo skaudžia tema, kai nė vienas nenori būti užgauliojamas, kodėl žmogus turėtų savo noru leistis būti žeminamas? Šia problemą daugelis fakultetinių Studentų atstovybių jau seniai bando spręsti. „Niekas nieko nebeteplioja, visi tiesiog gerai leidžia laiką kartu žaisdami įvairius žaidimus ir vykdydami užduotis“, – teigia atstovybės, tačiau daugelio pirmakursių akyse einant į krikštynas vis dar matyti baimės krislelis, kuris išnyksta turbūt tik joms pasibaigus. Bet vis dėlto ar tai yra tikroji nedalyvavimo krikštynose priežastis? Ar baimė būti pažemintam užgožia norą gerai praleisti laiką su savo kursiokais, tokias pačiais pirmakursiais kaip ir tu?

Priežasčių galime rasti daug, tačiau pati skaudžiausia – šiuolaikinio jaunimo požiūris į alkoholį. Pasikalbėjome su visomis fakultetinėmis atstovybėmis ir dauguma jų pasidalino patirtimi, kad daugiau pirmakursių sulaukė vakarinėje, o ne dieninėje dalyje. Taigi kas verčia šiuolaikinį pirmo kurso studentą eiti tik į vakarinę dalį? Nejaugi mes susidūrėme su visa Lietuva apėmusia problema – „Nieko nenoriu, tik išgerti!“? Nejaugi net pirmakursiams nebeįdomūs studentiški žaidimai, o labai vilioja pigus studentiškas alus? Negalime teigti, kad tai teisingas atsakymas į visus klausimus, bet jeigu atsakymas ne šis, tai kur slypi tikrasis?..

Ne viskas taip blogai, kaip atrodo. Šiemet tikrai galime pasidžiaugti fakultetinių Studentų atstovybių darbu – krikštynų temos originalios, užduotys nesikartoja, tikrai matosi, kad įdėta pastangų organizuojant renginį. Tačiau galbūt atsiranda dalis studentų, kurie dar prieš krikštynas galvoja, kad tai bus tik dar vienas eilinis vakarėlis jau daug kartų lankytame klube. Anaiptol: dekoracijos, studentiškų muzikos grupių geranoriškumas bei renginio kokybė rodo, kad dabar studentiškų krikštynų renginio lygis labai panašus į profesionalų organizuojamų vakarėlių lygį.

Be to, juk negalime sakyti, kad nė vienas studentas nedalyvauja savo krikštynose. Turbūt daugiau nei pusė viso Vilniaus universiteto pirmakursių šiemet dalyvavo krikštynose ir nusprendė pasidžiaugti savo jaunyste. Juk tai renginys, kuriame pirmakursiai bendrauja ne tik su tokiais pat kaip jie, bet ir su vyresniais savo kolegomis, fakulteto administracija, dėstytojais, kurie po renginio galbūt ir nebeatrodo tokie kirviai.

Taigi šiandien galime prieiti tik prie vienos išvados – pirmakursių krikštynos tikrai nebe tokios, kokios buvo anksčiau. Pasikeitė viskas – ir renginio mastai, ir užduotys, ir studentų požiūris. O ar nuo to bus geriau, ar blogiau – spręsti tik jums, tačiau nepamirškime vieno – visada lengviausia nedaryti nieko, bet ar tai geriausia išeitis?