Susidomėjimas mokslinio diskurso ypatumais, išryškėjęs XX a. pabaigoje, anaiptol neblėsta, greičiau atvirkščiai – vis dar auga. Vis didėjantis mokslinių publikacijų skaičius, jų svarba ir konkurencingumas pasaulinėje mokslo arenoje skatina ir kalbininkų, ir įvairių disciplinų tyrėjų domėjimąsi akademinio teksto kūrimo ypatumais. Publikuojamuose naujuose tyrimuose, studijose, rengiamose specializuotose teminėse konferencijose ir seminaruose įvairių šalių mokslininkai siūlo naujas įžvalgas apie mokslinio teksto argumentacijos pobūdį, įtaigumą ir santykio su skaitytoju kūrimo būdus. Tyrinėjant skirtingų akademinių žanrų, disciplinų ir kalbų empirinę medžiagą atskleidžiami įvairūs retoriniai, semantiniai, pragmatiniai ypatumai, būdingi tam tikroms disciplinoms ar tam tikrai kultūrai, todėl vis dažniau mokslinėje literatūroje aptinkamos sąvokos autoriaus identitetas, disciplininis identitetas, nacionalinis identitetas. Tokių tyrimų rezultatas yra tas, kad šiandien jau įprasta kalbėti ne apie vieną universalų mokslinį diskursą, bet apie skirtingus mokslinius diskursus, kurių įvairovė matyti ir žanriniu, ir disciplininiu, ir kultūriniu požiūriais.

„Kokiame platesniame kontekste tyrinėjami humanitarinių ir socialinių mokslų diskursai, kurie yra šios studijos objektas?“ – klausia knygos autorė, VU Filologijos fakulteto Anglų kalbos katedros docentė dr. Jolanta Šinkūnienė.

Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2014, 142 p., ISBN 978-609-459-350-5.