Šiandien Švedijos karališkosios mokslų akademijos sekretorius Staffanas Normarkas paskelbė, kam atitenka trečioji šių metų Nobelio premija. Už nuopelnus chemijos srityje ją pasidalijo dr. Ericas Betzigas (Howardo Hugheso medicinos institutas, JAV), dr. Stefanas Hellas (Maxo Plancko biofizikinės chemijos institutas, Vokietija) ir prof. Williamas Moerneris (Stanfordo universitetas, JAV). Apdovanojimas jiems įteiktas už fluorescencinės mikroskopijos plėtrą.

XIX a. mikroskopijos ekspertas fizikas Ernstas Abbe nustatė tradicinės optinės mikroskopijos maksimalios raiškos ribą. Manyta, kad ji niekada nebus geresnė nei 0,2 mikrometro. Šių metų laureatai premiją gavo už tai, kad rado būdą, kaip šią ribą peržengti. Jų pastangos leido mikroskopiją paversti nanoskopija.

Nanoskopija mokslininkams leidžia stebėti paskirų molekulių judėjimą gyvų ląstelių viduje. „Jeigu žiūri per optinį mikroskopą, susiduri su problema, kad itin mažų objektų negalima atskirti vieno nuo kito. Skiriamoji geba ribojama bangos ilgio. Galime pasitelkti elektroninę mikroskopiją, tačiau pagrindinis jos trūkumas – turime dirbti su mirusiu objektu. Sukurtas naujas instrumentas tam tikra prasme leidžia apeiti fizikos dėsnius“, – Nobelio premijos laureatų pasiūlytą metodą apibūdino VU Biochemijos instituto direktoriaus pavaduotojas mokslui dr. Rolandas Meškys.

„Šis metodas suteikia galimybę nustatyti, ar ląstelėje yra vėžinius susirgimus sukeliančių molekulių“, – vieną iš daugelio nanoskopijos panaudojimų sričių įvardijo VU mokslo reikalų prorektorius prof. habil. dr. Eugenijus Butkus.

Anot dr. R. Meškio, šiais metais Nobelio premija įvertinta technologija gan nauja. „Paprastai šiuos apdovanojimus teikia už labiau subrandintus darbus. Fluorescencinės mikroskopijos taikymo sritys dar tik atsiranda“, – sakė jis.

„Kiekvienais metais kandidatų būna iš įvairių chemijos sričių. Nobelio premija skiriama arba grynosios chemijos, arba biochemijos atstovams. Ši technologija – toks tarpinis variantas, gan plačiai taikomas biochemijoje, molekulinėje biologijoje ir panašiai“, – teigė prof. habil. dr. Eugenijus Butkus.