Dalis studentų į aukštąsias mokyklas patenka nepasiruošę studijoms – tai liudija ir dėstytojų pasakojimai, ir stojimo statistika, rodanti, kad kai kurie studentai įstoja mokytis turėdami itin žemus egzaminų įvertinimus ar net visai jų nelaikę. Kai kurios aukštosios mokyklos šią problemą sprendžia įvesdamos minimalų konkursinį balą. Ar jis gali padėti gerinti studijų kokybę? Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atliktas tyrimas parodė, kad su tuo sutiktų didžioji dalis studijų sistemos dalyvių.

Šiais metais į Lietuvos aukštąsias mokyklas įstojo 70 žmonių, nelaikiusių nė vieno abitūros egzamino. Kitiems pakako juos išlaikyti per plauką, kad gautų galimybę studijuoti. „Jei aš baigiau gerai mokyklą, įstojau į universitetą ir šalia manęs pasodino tą, kuris dešimties balų sistemoje surinko 0,35 balo, aišku, kad būsiu nusivylęs, nes bus taikomasi prie žemesnio mokymo lygio“, – savo nuomonę dėsto Švietimo ir mokslo ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamento direktorius Albertas Žalys.

Darbdaviai, aukštųjų mokyklų administracijos darbuotojai ir absolventai mano, kad studijų kokybę gali pagerinti įvestas minimalus konkursinis balas. „Su tuo sutinka ir geresniais balais besimokantys moksleiviai, bakalauro studentai ir magistrantai. Minimaliam balui dažniau pritaria tie, kurie studijuoja valstybės finansuojamose vietose, o ne patys moka už studijas. Nagrinėdami dėstytojų apklausos duomenis pastebėjome, kad dažniau už privalomą minimalų balą pasisako tie, kurie neigiamai vertina studijų kokybę savo aukštosiose mokyklose“, – pastebi MOSTA analitikė Rima Kalinauskaitė.

Įvairiais aspektais nagrinėdama studijų kokybę MOSTA apklausė moksleivius, studentus, absolventus, dėstytojus, aukštųjų mokyklų administraciją, darbdavius. „Apibendrindami jų nuomones taip pat galime matyti, kad daugiau žmonių pritaria minimaliam balui stojant į universitetus nei į kolegijas, stojant į valstybės finansuojamas nei nefinansuojamas vietas. Kolegijų dėstytojai ir administracijos darbuotojai labiau nei universitetų pritaria minimalaus balo įvedimui stojant tiek į kolegijas, tiek į universitetus“, – sako R. Kalinauskaitė.

Vilniaus kolegijos direktorius Gintautas Bražiūnas atkreipia dėmesį, kad vis dėlto negalima būti šimtu procentų įsitikinus, kad įvesta kartelė tikrai pakels studijų kokybę. „Negaliu vienareikšmiškai pasakyti, reikia tokios kartelės ar ne. Visi puikiai žinome, kad Einsteinas mokyklą vos baigė, na ir kas? Žiūrėdami formaliai, nebūtume turėję Einsteino. Ir tokių atvejų galime pamatyti daugybę“, – pasakoja jis, savo praktikoje ne kartą susidūręs su tokiais studentais, kurie prastai mokėsi vidurinėje mokykloje, bet aukštojoje tiesiog sužibėjo.

Kitose šalyse minimalus balas taip pat vertinamas nevienareikšmiškai. „Kai vertinau kaip ekspertas Portugalijos aukštąsias mokyklas, man iš pradžių labai patiko, kad pas juos nustatytas minimalus stojimo balas, tuo tarpu skandinavai jį suprato kaip diskriminaciją, nes ne visiems suteiktas šansas pabandyti“, – patirtimi dalijasi G. Bražiūnas.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) yra valstybės biudžetinė įstaiga, vykdanti mokslo ir studijų sistemos stebėseną, organizuojanti ir atliekanti mokslo ir studijų sistemos būklės analizę, teikianti mokslo ir studijų politikai įgyvendinti reikalingą informaciją ir rekomendacijas dėl mokslo ir studijų politikos tobulinimo.