Vakar Garliavos kapinėse perlaidoti „Rail Baltica“ statybvietėje rasti 272 žmonių palaikai. Jie aptikti metų pradžioje europinės vėžės geležinkelio statybos zonoje Rinkūnų kaime. Kaulus ištyrę Vilniaus universiteto mokslininkai, vadovaujami Medicinos fakulteto prof. dr. Rimanto Jankausko, atskleidė vertingos informacijos apie Garliavos apylinkėse amžinojo poilsio atgulusius žmones.

Perkasose rasta 12 kapų, daug pavienių kaulų ir keletas įkapių: stikliniai karoliukai, saga, metalinis kryželis. Žvalgomieji tyrimai leido daryti išvadas, kad mirusieji buvo palaidoti anksčiau šioje vietoje buvusioje kalvelėje, kuri perskirstyta XIX a., statant pirmąją geležinkelio vėžę. Dėl to dalis kapų buvo suardyti, rasta daug pavienių kaulų. Radiniai leido šį objektą datuoti XVII–XVIII a.

Geležinkelio kaimynystėje aptiktoje kapavietėje ilsėjosi ištisos šeimos. Iš visų individų, kuriems antropologinio tyrimo metu nustatyta lytis ir amžius, 59 proc. sudaro vaikai ir paaugliai iki 20 metų. Iš jų 15 proc. – kūdikiai iki vienerių metų. Amžius nustatomas pagal kaukolės siūlių, ilgųjų kaulų epifizių sukaulėjimą, dantų dygimą, dubenkaulio audinio paviršiaus ir gaktikaulio pokyčius. Likusią dalį tirtų palaikų sudaro suaugę individai: 26 proc. vyrų ir 15 proc. moterų. Daugiau nei pusė suaugusiųjų mirė nesulaukę 40 metų. „Netgi to meto demografinių rodiklių fone toks mirštamumas laikytinas aukštu“, – teigiama antropologinėje ataskaitoje.

Rinkūnų kaimo senkapyje „Rail Baltica“ geležinkelio kaimynystėje palaidotų žmonių kaulų patologija atskleidė skorbuto, rachito, meningito pėdsakų. Skorbutą sukelia vitamino C trūkumas, tačiau ši liga dabar pasaulyje diagnozuojama labai retai. Rachito priežastis – vitamino D, kalcio ir fosforo trūkumas. Šia liga dažniausiai sergama mažiau išsivysčiusiose šalyse.

Tiriant kaulus pastebėta nemažai traumų, susijusių su kasdiene veikla. Didžiąją dalį sudaro šonkaulių lūžiai, pasitaikė vienas peties sąnario išnirimo atvejis. Dažniausiai aptiktos dantų ligos – kariesas, parodontozė ir jų komplikacijos. Pasak tyrimus atlikusių archeologų, žmonių kaulai išsilaikę prastai, yra gana trapūs. Kaulų irimą lemia žemės cheminės savybės, rūgštingumas. Kai kuriuos palaikus dar labiau pažeidė šimtus metų veikęs žemės sluoksnio slėgis.

Tarp įdomesnių radinių, aptiktų per detaliuosius tyrimus, minėtini Jono Kazimiero Vazos laikų moneta (XVII a. vid.), žiedai, žalvarinių apgalvių fragmentai, rožiniai. Nustatyta, kad arčiau paviršiaus buvę kapai dažniau turėjo įkapių. Tikėtina, kad visi mirusieji palaidoti mediniuose karstuose, tačiau jie beveik sunykę. Aplink mirusiųjų palaikus kai kur matomi karstų kontūrai ir vienas kitas stambesnis fragmentas. Vienoje vietoje išlikęs karsto dangtis buvo nusėdęs ant mirusiojo palaikų. Dvi perkasas apimančiame plote mirusieji palaidoti galvomis į šiaurę, o trečios perkasos plote – įvairiomis kryptimis.

Kol kas istoriniuose šaltiniuose nepavyko rasti duomenų apie netoliese egzistavusias gyvenvietes, tačiau senkapio atradimas leidžia daryti išvadas, kad gyvenvietė vis dėlto buvo.