Šiandien 16 val. Lietuvos mokslų akademijoje vyks renginys, skirtas širdies chirurgijos 50-mečiui „Širdies chirurgijos dabartis ir naujausi pasiekimai“. Jame dalyvaus prof. Vytautas Sirvydis, prof. Giedrius Uždavinys, doc. Virgilijus Tarutis, dr. Gintaras Kalinauskas, doc. Rimantas Karalius.
Ta proga pateikiame antrąją rašinio „Širdies chirurgijos gimimas – impulsas šalies medicinos pažangai“ dalį.

Ar užauginsime širdį laboratorijoje?

Ieškant būdų, kaip išspręsti donorinių širdžių trūkumo problemą, dirbama keliomis kryptimis. Prof. V. Sirvydis apžvelgia naujausias mokslo tyrimų tendencijas: „Daugiausia pasiekta kuriant mechaninę dirbtinę širdį. Ji pirmiausia sukurta tam, kad pailgintų žmogaus, sergančio širdies nepakankamumu, gyvenimą, tikintis, kad per ilgesnį laiką atsiras donoras ir ligonis sulauks širdies persodinimo. Dirbtinės širdies prijungimas pavadintas „tiltu į transplantaciją“. Daugeliui laukiančiųjų taip ir atsitinka. Tačiau donorų trūkumo problema ne sumažėjo, o dar padidėjo, nes mechaninė širdis pailgino gyvenimą tų, kurie būtų numirę, o dabar jie gyvena ir laukia širdies persodinimo. Tapo visiškai aišku, kad širdies persodinimas nesuteiks gydymo ir gyvybės gelbėjimo visiems ligoniams, sergantiems progresuojančiu širdies nepakankamumu. Donorų skaičius mažėja (gerėja transporto judėjimo keliuose organizavimas, mažėja avarijų ir kitų traumų), o ligonių, gyvenančių dėl to, kad jų gyvybę palaiko dirbtinė širdis, vis daugėja. Vilniuje pirmoji mechaninė širdis žmogui prijungta 1999 m. Iki šiol jau padaryta 70 dirbtinių širdžių įsiuvimo operacijų. Pasaulyje dabar kasmet dirbtinių širdžių įsiuvama daugiau, nei padaroma transplantacijų. Todėl daugelis ligonių gyvena su dirbtine širdimi, laukdami širdies persodinimo arba naujų mokslo laimėjimų.“

Būtų galima išskirti kitas ieškojimų kryptis. Pirmoji – dirbtinių širdžių tobulinimas. Šioje srityje pasiekta daugiausia. Pirmieji ligoniai, kuriems prijungta širdis, turėjo laukti transplantacijos būdami ligoninėje, visą laiką prijungti prie didelio valdymo pulto, kuriame buvo vienoks ar kitoks energijos šaltinis. Jiems grėsė nemažas trombų susidarymo ir embolijų pavojus. Šiandien pompos mažos, jos įsiuvamos į žmogaus kūną šalia širdies arba vietoje jos. Nors laidas išvedamas iš krūtinės ir prijungiamas prie valdymo pulto ir energijos šaltinio, tačiau valdymo pultas ir energijos šaltinis yra maži, telpantys į nedidelį krepšį ar kuprinę. Žmogus gali gyventi namie, keliauti, pasikeisdamas ar pasikraudamas energijos šaltinį kas 6 valandas ar net rečiau. Patobulintos medžiagos, iš kurių gaminamos širdys, tad trombų pavojus gerokai sumažėjęs. Kai kurie pacientai grįžta į darbą pagal savo profesiją. Tobulinant širdį siekiama sukurti įsiuvamą valdymo mechanizmą ir ilgai veikiantį energijos šaltinį, kurį būtų galima pakrauti indukcijos būdu per odą arba bent keisti ne dažniau nei kartą per pusę metų.

Kita kryptis – genetikų ir biologų darbai, siekiantys pakeisti gyvulių (kiaulių, beždžionių) biologiją, priartinant baltymų sandarą ir genetiką prie žmogaus. Tada gal pavyktų valdyti persodinto organo atmetimo reakciją ir gyvūnų organus sėkmingai persodinti žmogui. Kol kas vienos rūšies gyvūno kitos rūšies gyvūnui persodinta širdis atmetama per valandą. Širdis sukietėja (mokslininkai šią būklę vadina akmenine širdimi) ir nustoja plakti.

Labai daug vilčių teikia kamieninių ląstelių tyrimai. Stengiamasi pasinaudoti jų savybe daugintis ir keistis, tampant vieno ar kito organo ląstelėmis, ir formuoti organus. Iš dalies tai jau pavyksta. Galbūt daugiausia pasiekę amerikietės iš Hiustono Doris A. Taylor vadovaujamos laboratorijos mokslininkai. Jiems jau pavyko iš kamieninių ląstelių išauginti plakančią žiurkės širdį. Ji dar nėra tobula ir nebuvo įsodinta į žiurkės kūną, kad palaikytų jos kraujotaką. Teoriškai tai – nuostabi idėja. Jeigu mokslininkams pavyks galutinai pažinti kamieninių ląstelių savybę daugintis ir diferencijuotis bei išmokti šiuos procesus valdyti, didelė tikimybė, kad prie ligoninių bus kuriamos laboratorijos, kurios iš paciento kamieninių ląstelių augins reikalingą organą, tapsiantį savu, ir jo organizmas po persodinimo neatmes. Donoro organų poreikis išnyks. Reikia paminėti ir tai, kad kamieninių ląstelių tyrimai, siekiant sukurti įvairius audinius, vyksta Vilniuje ir Kaune. VU Biochemijos instituto mokslininkai, vadovaujami V. Bukelskienės, jau išaugino širdies raumens gabaliuką, kuris susitraukinėja.

„Kaip iš tikrųjų vyks mokslo pažanga ir kurios krypties tyrimų rezultatai bus greičiau pritaikyti praktikoje, pasakyti negalima. Aišku tik tiek, kad šiandien praktikoje jau taikoma dirbtinė širdis, kurią panaudodami širdies chirurgai daugeliui ligonių pailgina gyvenimą. Tikimybė, kad kitų mokslininkų grupių atradimai ženkliai pakeis medicinos praktiką, taip pat neabejotina“, – sako profesorius V. Sirvydis.

Jis šventai įsitikinęs, kad net ir išauginus žmogaus širdį, kraujagysles, kitus organus širdies chirurgija vis tiek nesustos – tobulės toliau ir spręs vis naujas problemas. „Žmogui amžinybės nėra duota, pagal dabartines mokslo žinias šito ir nebus. Žmogus pagydomas tik kažkuriam laikui. O mokslas nesustabdomas. Kiek gyvenau, atrodė viskas atrasta, bet niekas tuo nepasibaigia, netikėtai kurią nors dieną paskelbiami nuostabūs nauji dalykai“, – tvirtina pašnekovas.

Pasaulyje neatsiliekame

Kaip širdies chirurgija ir širdies ligų gydymas Lietuvoje atrodo pasaulio medicinos erdvėje? Į ką galime lygiuotis, o gal jau į mus daug kas lygiuojasi? „Šiandien Lietuvos širdies chirurgai daro viską, ką daro ir pasaulis. Nebėra tokios širdies operacijos, kokios mūsų šalies chirurgai nedarytų“, – konstatuoja vienas žymiausių šalies chirurgų.

Pagal širdies operacijų skaičių Lietuvos širdies chirurgija medicinos žemėlapyje nėra tik mažas taškelis. Čia atliekama 700 operacijų per metus 1 mln. gyventojų. Tai viršija Europos vidurkį, esame tokio lygio kaip Anglija, Prancūzija, Čekija, Vengrija, Lenkija. „Manyčiau, kad tai geras lygis. Daugumai širdies ligomis sergančių ligonių pagalba suteikiama. Tačiau sustoti negalima“, – įsitikinęs profesorius. Lietuvoje širdies ligos labai dažnos, statistika rodo, kad pas mus širdies ligos viršija Europos vidurkį, todėl reiktų siekti aukštesnių rodiklių ir lygiuotis į Skandinavijos valstybes, Vokietiją ar Šveicariją, kur per metus 1 mln. gyventojų padaroma 1200 širdies operacijų. Lietuvoje specialistų parengta pakankamai, dalis iš jų dirba užsienyje. Sustiprinus bazę ir atsiradus galimybėms daryti daugiau operacijų, dalis užsienyje dirbančių mūsų jaunų gabių širdies chirurgų mielai grįžtų į Lietuvą.

„Mus pakeitusi širdies chirurgų karta sėkmingai tęsia profesoriaus A. Marcinkevičiaus ir bendradarbių darbus“, – džiaugiasi prof. V. Sirvydis. Labai ryškūs vaikų širdies chirurgų laimėjimai (centro vadovas V. Tarutis ir chirurgas V. Lebetkevičius, anesteziologas K. Versockas). Jų atliekamų sudėtingiausių įgimtų širdies ydų ištaisymo operacijų rezultatai smarkiai pranoksta Europos vidurkį. Sėkmingos širdies persodinimo operacijos vaikams, kurių mažiausiam 3 mėnesiai, ar dirbtinės širdies prijungimas kūdikiui – labai aukšti pasiekimai“, – sako pašnekovas.

Tą daro tik stambiausi ir žymiausi Europos ir pasaulio širdies chirurgijos centrai. Suaugusiųjų širdies chirurgai ne tik tęsia darbus, bet ir nuolat diegia naujoves, kurios lengvina širdies operacijas, gerina rezultatus, kaip antai vainikinių širdies arterijų šuntavimą be dirbtinės kraujo apytakos – Gintaras Kalinauskas, užsisenėjusių trombų iš plaučių arterijos pašalinimo operacijas – Rimantas Karalius. O dar svarbiau tai, kad Vilniuje, bendradarbiaujant su užsienio specialistais ir firmomis, kuriami nauji prietaisai ir naujos ligoniui lengviau pakeliamos operacijos, kurios pirmą kartą padaromos Vilniuje – tai širdies aneurizmų pašalinimas be dirbtinės kraujo apytakos – G. Kalinauskas, K. Ručinskas, mitralinio vožtuvo plastika neochordomis be dirbtinės kraujo apytakos – K. Ručinskas. Šis darbas atliekamas glaudžiai bendradarbiaujant su kardiologais A. Aidiečiu, G. Davidavičiumi ir anesteziologu R. Samalavičiumi. Šios naujovės kurtos bendradarbiaujant su Filadelfijos mokslininkais, vadovaujamais A. S. Wechslerio, ir Pitsburgo grupe, vadovaujama G. Spezialio. Paminėti tik lyderiai. Jiems talkina didelė grupė jaunų talentingų gydytojų.

„Aukštas širdies chirurgijos lygis – labai svarbus Lietuvos žmonėms, nes labai prisideda gerinant žmonių sveikatą ir kartu gerovę. Tai taip pat svarbu valstybei, nes garsina Lietuvos vardą ir yra vienas iš aukštos civilizacijos ir valstybės kultūros požymių“, – įsitikinęs profesorius V. Sirvydis.