„Lietuvoje turime per 50 proc. žmonių, įgijusių aukštąjį išsilavinimą. Viršijome Europos siekiamybę ir sparčiai šuoliuojame į viršų“, – apskritojo stalo diskusiją „Vidurinio išsilavinimo ir aukštojo mokslo sąsajos, problemos ir sprendimai“, vykusią Lietuvos mokslų akademijoje, pradėjo švietimo ir mokslo viceministras, Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto docentas dr. Rimantas Vaitkus.

Netolygus pasiskirstymas ir parengimas

Mūsų šalyje išsilavinę žmonės pasiskirstę labai netolygiai. Išsilavinimo lygis Lietuvos regionuose ir žmonių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, skaičius apskrityse gali skirtis iki trijų kartų. Tai, kaip mokyklos parengia būsimuosius studentus, tiesiogiai susiję ir su aukštojo mokslo kokybe.

„Lietuvos mokyklose valstybinių brandos egzaminų ir metinių pažymių atitikimas nepaprastai blogas. Kitaip sakant, rašomi aukštesni pažymiai. Apie 50 mokyklų mokiniai nė vieno valstybinio brandos egzamino neišlaikė geriau nei patenkinimai. Tokios ugdymo institucijos viduriniam išsilavinimui neturėtų būti akredituotos“, – statistika paremtą požiūrį dėstė doc. dr. R. Vaitkus.

Prof. habil. dr. Juozas Vidmantis Vaitkus iš VU Taikomųjų mokslų instituto atkreipė dėmesį į nekokią kai kurių vadovėlių kokybę. „Atrodo, kad juos galėjo parašyti bet kas, nes vadovėliuose pilna klaidų. Įdėmiai perskaičiau 7 klasės fizikos vadovėlį ir nesuradau nė vieno sakinio, kuris būtų tiesiogiai susietas su fizika. Tai faktų kratinys, kur net neužduodami pagrindiniai fizikos klausimai – kodėl ir kaip“, – pastebėjo Lietuvos fizikų draugijos prezidentas prof. habil. dr. J. V. Vaitkus. Jis pridūrė, kad šiandieniniuose vadovėliuose palikta stulbinančių klaidų: „Jau prieš 50 metų įrodyta, kad piramidės buvo statomos ne iš akmens luitų. Dabartiniuose vadovėliuose vis dar piešiama, kaip egiptiečiai vilko akmenis. O elektronai apie atomą skrieja tik Lietuvoje, nors jau įrodyta, kad jie yra atitinkamos būsenos, kurios vadinamos orbitomis.“

Švietimo ir mokslo viceministras paaiškino, kad vadovėlių leidimą tvarko Ugdymo plėtotės centras, kuris dažniausiai remiasi leidyklų iniciatyva. 80 proc. vadovėlių į rinką patenka per leidyklą „Šviesa“. Ji ieško autorių, juos įkalbina rašyti. Vadovėlio rankraštį vėliau vertina du Ugdymo plėtotės centro ekspertai, kurie viso labo parašo recenzijas. Jokių tolesnių ekspertizių nebeatliekama.

„Iki tol turėdavome dalykines ekspertų komisijas, taip pat vadovėlių ekspertizę klasėse, kuriose buvo dirbama su rankraščiu. Norime grįžti prie ankstesnės schemos – vadovėlis neturėtų išeiti be išsamios ekspertizės, jo vertinime turi dalyvauti ir mokyklos. Pradėsime tą daryti jau nuo kitų metų“, – patikino doc. dr. R. Vaitkus.

Populiariausi egzaminai veda socialinių mokslų link

Pasak jo, vidurinis išsilavinimas suprantamas kaip tam tikrų mokomųjų dalykų blokų mokymas.

Iki 10 klasės jie dažniausia būna vienoje krūvoje, bet paskui pabyra. Dabar dėl ugdymo turinio individualizavimo mokiniai turi daug daugiau laisvės rinktis mokomuosius dalykus. „Mokiniai į aukštąsias mokyklas ateina labai skirtingai pasirengę. Didelė dalis moksleivių mokomuosius dalykus renkasi pagal stojamuosius egzaminus. Tačiau paaiškėja, kad, pavyzdžiui, mokantis genetikos, vis dėlto reikia neblogai mokėti chemiją, kurią moksleivis baigė mokytis 10 klasėje. Studijuojant atsiranda spragos todėl, kad studentas šio dalyko turinio nebesugeba įsisavinti“, – vieną mokomųjų dalykų pasirinkimo minusų įvardijo viceministras.

Gamtos mokslų disciplinos nėra populiarios tarp brandos egzaminų. Be privalomojo lietuvių kalbos ir literatūros egzamino, dominuoja užsienio kalbos (anglų), istorijos arba matematikos egzaminas. „Tokie pasirinkimai labai aiškiai veda į socialinius mokslus. Kad ir kaip mažintume valstybės finansuojamų vietų skaičių socialinių mokslų studijų kryptyse, apie pusė Lietuvos abiturientų vis tiek juos renkasi. Tai dažniausiai lemia minėtų egzaminų pasirinkimas“, – pažymėjo doc. dr. R. Vaitkus.

Įstojusiųjų į valstybės finansuojamas vietas universitetuose konkursinis balas dažniausiai svyruoja tarp 6–8, tačiau 11 proc. moksleivių, kurie pateko į valstybės nefinansuojamas vietas, jis siekia iki 2. Trys šalies universitetai – VU, KTU ir KU – nusistatę minimalų stojamąjį balą.

Ateities planai

„Šiemet į universitetus stojo 70 moksleivių, nelaikiusių nė vieno valstybinio brandos egzamino. Gauname labai prastai parengtą žaliavą. Kolegijose rezultatas dar baisesnis. Reiktų, ko gero, įvesti minimalų stojamąjį balą ne vien į valstybės finansuojamas, bet ir nefinansuojamas vietas. Su aukštosiomis mokyklomis jau ruošiame sutartis“, – apie vieną ateities planų užsiminė viceministras R. Vaitkus.

Jo nuomone, nepasirengęs abiturientas apskritai neturėtų studijuoti aukštojoje mokykloje. Tokiam reikėtų sudaryti galimybes pasitempti per parengiamuosius kursus. Neprošal būtų atlikti ir dažnesnę pasiekimų rezultatų stebėseną. Šiuo metu mokinių pasiekimai tikrinami tik po 10 ir 12 klasių.

„Matau ir kitą sprendimą – mažinti laisvo pasirinkimo valandų skaičių didinant bendrojo bloko dalykų valandų skaičių. Ministerija rengiasi įvesti brandos darbą, kuris, mano supratimu, ugdytų kūrybiškumą. Taip pat reiktų didinti privalomų baigiamųjų egzaminų skaičių“, – apie Švietimo ir mokslo ministerijos planus kalbėjo viceministras.

Lietuvos mokslų akademijos prezidentas, VU Biochemijos instituto prof. habil. dr. Valdemaras Razumas, prieš keletą savaičių grįžęs iš Japonijos, kur vyko forumas „Mokslas ir technologijos visuomenėje“, sakė: „Galiu nuraminti, kad Lietuva nėra kuo nors išskirtinė ar ypatinga. Bet kuri valstybė turi panašių problemų. Labai gerai, kad apie jas kalbame.“

Prof. habil. dr. V. Razumas užsiminė, kad Japonijoje planuojama mokinius, ketinančius stoti į aukštąsias mokyklas, priimti tik tada, kai išlaikys motyvacinį testą.

„Bendrojo ugdymo uždavinys – ne tik suteikti žinių, bet ir skatinti kritiškai vertinti gaunamą informaciją. Turime ugdyti ne žinių maišą, o analizuoti gebantį žmogų. Japonų bandomas įdiegti motyvacinis testas kaip tik ir yra ta paskata. Mūsų siekiamybė turėtų būti kritiškai mąstančios asmenybės ugdymas.“