Vienas iš žymių Lietuvos žmonių, kurių veiklą labai vienpusiškai nušvietė visos trys po karo išėjusios Lietuvos enciklopedijos, yra Tadas Zaleskis, teisininkas, ekonomistas, vertėjas, aukštosios mokyklos docentas. Artėjant šio mokslininko gimimo 100-mečiui, skaitytojams siūlome prisiminti šią neeilinę asmenybę.

T. Zaleskio gimimo data – 1911 m. lapkričio 28 d. senuoju stiliumi (naujuoju – gruodžio 11 d.}. Gimė jis Raseinių apskrities Betygalos miestelyje. Kilus Pirmajam pasauliniam karui, tėvai pasitraukė į Rusijos gilumą, pasiimdami kartu ir mažąjį Tadą.
Į Lietuvą Zaleskiai sugrįžo apie 1920 m., apsigyveno Kaune. Tėvas įsidarbino Geležinkelių valdyboje, o sūnus baigė pradžios mokyklą, „Aušros“ berniukų gimnaziją ir 1936 m. – Kauno universiteto Teisės fakultetą. Tačiau permainingi politikos vėjai sujaukė jaunojo juristo planus. SSRS iniciatyva Lietuvoje buvo sudaryta sovietinė vyriausybė. T. Zaleskis pakviestas į Finansų ministeriją, kur iš pradžių dirbo generaliniu sekretoriumi, o vėliau, ministeriją perorganizavus į Finansų liaudies komisariatą, paskirtas finansų liaudies komisaro pavaduotoju. Be to, dar Vilniaus universitete dėstė SSRS finansų kursą.
Vėliau, išėjęs iš darbo komisariate, T. Zaleskis toliau dirbo Vilniaus universitete, kur buvo paskirtas Ekonomikos fakulteto docentu. Vokiečių okupacijos metais jo pareigos buvo pažemintos: dirbo vyr. asistentu.
Pasitraukus vokiečiams iš Lietuvos ir pradėjus vėl funkcionuoti tarybų valdžiai, T. Zaleskis Vilniaus universitete paskiriamas dirbti docentu – katedros vedėju. Tačiau pokarinei valdžiai žmogus, mėgstąs samprotauti apie žmogaus teises, valstybės nepriklausomybę, pasirodė įtartinas. Todėl skubiai buvo sukurpta byla, pasirėmus RSFSR baudžiamojo kodekso 58 straipsnio I a ir II dalimi, ir T. Zaleskis nuteisiamas 10 metų tremties. Iš tremties grįžo į savo šeimą, kuri gyveno Kaune ir represijų nebuvo paliesta.
1967 m. rugsėjo 12 d. Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto mokslo taryboje T. Zaleskis apgynė ekonomikos mokslų kandidato disertaciją. Nuo 1968 m. rugsėjo 1 d. prasidėjo brandžiausias mokslininko gyvenimo etapas: konkurso būdu jis tapo Vilniaus universiteto Kauno vakarinio fakulteto Finansų, kredito ir buhalterinės apskaitos katedros vedėju, 1970 m. liepos 1 d. jam patvirtinamas docento mokslinis vardas, nuo 1973 m. rugsėjo 1 d. jis katedros vedėju išrenkamas antrai penkerių metų kadencijai.
Vėliau, pablogėjus sveikatai (atsiliepė tremtis Sibire), T. Zaleskis kurį laiką gydosi ligoninėje ir, jau vykdydamas savo tiesiogines pareigas, staiga miršta vidudienį pačiame Kauno centre – Laisvės alėjoje, taip ir nesulaukęs svajotos Lietuvos laisvės. Tai įvyko 1982 m. gruodžio 23 d.
Dėstydamas finansų dalykus Vilniaus universiteto Kauno vakariniame fakultete, jau būdamas docentas, T. Zaleskis susidūrė su ekonominės literatūros stygiumi lietuvių kalba. Todėl gana greitai, kruopščiai parengė vadovėlį aukštosioms mokykloms „TSRS finansai ir kreditas“, kuris buvo išleistas 1972 m. Šis vadovėlis, rimta parama studentams, buvo naudotas gana ilgą laiką.
Labiausiai įsimintini T. Zaleskio bruožai – nepaprastas jo atsidavimas darbui, pasirengimas dalytis savo turtinga patirtimi su kolegomis, pagarba jauniems bendradarbiams ir studentams.
Toks ir liko mūsų atmintyje Tadas Zaleskis – doras ir labai talentingas aukštosios mokyklos pedagogas. Norėčiau, kad Lietuvos akademinė visuomenė dar ilgai prisimintų šį kuklų žmogų, kuris labai mylėjo mūsų inteligentijos žiedą – studentiją ir atidavė jai gražiausius savo gyvenimo metus.