Vasario 19-21 d. parodų centre „Litexpo“ Vilniuje praūžė jau septintoji kasmetinė didžiausia Baltijos šalyse studijų mugė „Mokymasis, studijos, karjera 2009“. Šiais metais mugėje dalyvavo 117 mokymo įstaigų, organizacijų, institucijų iš 16 šalių. Šioje mugėje Vilniaus universiteto devizas „Per čia kylama į žvaigždes“ – tarsi sąsaja su mūsų stendo ekspozicija, menančia turtingą universiteto 430 metų istoriją, kurios eksponatai – dangaus gaublys ir veidrodiniai binokliai tarsi simbolizuoja didžiąją gyvenimo kelionę mokslo žvaigždės link.

Prie Vilniaus universiteto stendo – šiltas bendravimas

Kaip pagrindinį šių metų skiriamąjį Vilniaus universiteto stendo bruožą mugėje būtų galima įvardyti šiltą bendravimą su potencialiais studentais. Į abiturientų klausimus noriai atsakinėjo net patys aukščiausi Vilniaus universiteto asmenys: rektorius Benediktas Juodka, akademinių reikalų prorektorius Juozas Galginaitis, studijų direktorė Jūratė Karaliūnienė, fakultetų prodekanai, dekanai.

Komentuodama šiemetinio Vilniaus universiteto stendo organizavimo užkulisius studijų direktorė Jūratė Karaliūnienė teigė, kad šiais metais mugei nesistengta išleisti per daug lėšų: „Mes manom, kad ne taip svarbu yra forma, svarbiau turinys – ką mes galėsime pateikti savo būsimiesiems studentams. Todėl šiemet suorganizavome prodekanų komandą, kad kiekvieną valandą būtų mažiausiai keturi prodekanai iš keturių fakultetų, kurie galėtų konsultuoti apie visas savo fakulteto programas, apie giminingų fakultetų programas, apie visas tris pakopas. Pasitelkėme ir studentus iš įvairių fakultetų. Mūsų noras – būti atviriems, todėl stendas toks atviras, prieinamas iš visų pusių. Skelbiame programų sąrašą, demonstruojame savo senovę, kadangi mūsų universitetas yra seniausias ir šiemet švenčia 430 metų jubiliejų. Krizės sąlygomis mes esame tikri, kad mūsų kokybė nepablogės, kad Vilniaus universitetui nėra šansų išnykti iš universitetų sąrašo Lietuvoje.“

Abiturientei Ingridai iš Rokiškio pasisekė – jai teko garbė pabendrauti su rektoriumi Benediktu Juodka. Ji džiaugėsi, kad rektorius jai suteikė labai daug informacijos, kurios pati nežinojo. Ingrida domėjosi chemijos ir biologijos mokslais, tuo, kur bus galima dirbti baigus pasirinktas studijas. Jai mugė atrodo reikalinga, nes čia galima gauti labai daug skirtingos informacijos. Vilniaus universiteto vardas jai asocijuojasi su aukšta kvalifikacija ir kokybiškom studijom.

Reforma sėja nežinomybę

dėl studijų finansavimo baido moksleivius rinktis savo išsvajotąsias specialybes Lietuvoje. Akademinių reikalų prorektorius doc. dr. Juozas Galginaitis nebuvo taip optimistiškai nusiteikęs: „Dabar manoma, kad studentas bus priimtas pirmu numeriu, bet gali neturėti krepšelio. Projektuojama taip, kad po dvejų metų bus peržiūrimi mokslo rezultatai ir iš tų studentų, kurių vidurkis bus dviem balais mažesnis už grupės vidurkį, bus atimamas krepšelis, todėl toliau jie galės studijuot tik savo lėšomis arba išvis turės palikt universitetą. Tačiau ar tai įsigalios, nėra galutinai aišku.“

Studijų direktorė Jūratės Karaliūnienė mano, kad reforma bendru visų darbu ir pastangomis pagaliau išspręs esamas problemas: „Mes stovime ant permainų slenksčio ne tik dėl to, kad reforma susijusi su finansavimu, valdymu, bet ir dėl to, kad ji susijusi su studijų turiniu. Mes turėtume padirbėti, kad būtų pasiekta būtent to lankstumo ir kad studentui būtų suteikta daugiau laisvių.“

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius drąsino visą akademinę bendruomenę ir kvietė priimti reformą kaip iššūkį: „Mes turime unikalią galimybę pasinaudoti pokyčiais tam, kad taptume dar labiau orientuoti, nebijotume konkurencijos platesniu nei Lietuvos mastu, kad po kelerių metų pakelta galva galėtume pasakyti – taip, mes įveikėme lūžio laikotarpį aukštajame moksle.“

Rektorius Benediktas Juodka renkantis studijas siūlo klausyti savo širdies

Rektoriau, pasidalykite savo nuotaikomis: kas jaudina, kas kelia nerimą?

Artėja svarbus etapas abiturientams ir Vilniaus universitetui. Abiturientams galų gale reikia apsispręsti, kokia studijų programa juos domina, kokius valstybinius egzaminus laikyti, mums – šioks toks nerimas, susijęs su reformos naujovėmis. Viena vertus, jausmas malonus, ateini pažiūrėti, kiek jaunų žmonių nori protingėti ir, matyt, didelė jų dalis pasirinks Vilniaus universitetą. Kita vertus, jaučiu tam tikrą nerimą dėl skubotai stumiamo aukštojo mokslo ir studijų įstatymo, kuriame bus reglamentuoti krepšelių dalykai. Iki šiol neaišku, kokius valstybinius egzaminus vargšas abiturientas turės pasirinkti norėdamas studijuoti chemiją, fiziką, teisę, mediciną ar ekonomiką… Abiturientams dabar ypač sunkus metas.

Ką patartumėt svyruojančiam abiturientui: tęsti mokslus Lietuvoje ar išvažiuoti į užsienį?

Manau, kad lietuviškose aukštosiose mokyklose, kurių gal iš tikrųjų per daug yra, kai kurios studijų programos neblogos, tiek kalbant apie perspektyvą, tiek apie studijų kokybę. Dabar šnekama, kad čia viskas blogai. Aš galiu pasakyti apie Vilniaus universitetą, kad per pastaruosius kelerius metus (2004-2006) iš struktūrinių fondų mes įgyvendinome penkiasdešimt keturis projektus, gavome apie 90 mln. litų, o tai reiškia, kad pagerėjo infrastruktūra, nupirkta daug vadovėlių, parašyta daug mūsų pačių originalių vadovėlių, knygų. Todėl jauniems žmonėms reikia pagalvoti, ar bėgti į eilinį užsienio universitetą, kolegiją, ar ten viskas bus geriau negu, pavyzdžiui, Vilniaus universitete. Aš juos suprantu, nes ta nežinomybė, kuri dabar yra, šiek tiek juos trikdo. Bet vis tiek norėčiau pakviesti Lietuvos abiturientus pasirinkt Lietuvos aukštosiose mokyklose esančias studijų programas.

Ar būtina finansinės krizės metu Vilniaus universitetui, ir taip garsiausiam ir žinomiausiam Lietuvoje, dalyvauti šioje parodoje?

Gyvenimas rodo, kad daug abiturientų atvyksta į tokią mugę ir būtų neprotinga išvis nedalyvauti. Nors tai kainuoja, aš manau, kad iš dalies ir pasiteisina.

Koks turėtų būti Vilniaus universiteto studentas?

Svarbiausia – turėti motyvaciją studijuoti. Todėl reikia stoti ten, kur miela širdžiai, o ne pasiduoti šiandieniniam populiarumui, tėvų arba net kaimynų spaudimui. Tuomet, jei ir bus kas nors truputį blogai, bet žmogui patiks, jis pats ras būdų ir savarankiškai padirbėti, ir pasistengti. Ir antra, jis turi norėti pasirinkti Vilniaus universitetą.