Šiandien žurnalas „Veidas“ kaip ir kasmet pristatė iškiliausius Lietuvos mokslininkus – „Mini Nobelio“ laureatus. Iš aštuonių įvertintųjų penki – esami ir buvę Vilniaus universiteto mokslininkai.
„Mini Nobelis“ sociologijos srityje skirtas VU Filosofijos fakulteto Sociologijos katedros profesoriui habil. dr. Zenonui Norkui. Savo pasiekimais akademinėje mokslo bendruomenėje jis gretinamas su vokiečių kilmės sociologu, ekonomistu ir teisininku Maxu Weberiu. Prof. Z. Norkus yra vienas iš nedaugelio Lietuvos sociologų, kurio darbai dažniausiai cituojami tarptautiniuose sociologijos leidiniuose. Profesorių užsienyje labiausiai garsina vokiečių kalba parašyta, o vėliau į lietuvių kalbą išversta monografija „Max Weber ir racionalus pasirinkimas“ ir anglų kalba išleista monografija „Apie Baltijos Slovėniją ir Adrijos Lietuvą. Pokomunistinės transformacijos bruožų lyginamoji kokybinė analizė“. Kaip rašo „Veidas“, „Mini Nobelio“ laureatas savo tyrinėjamus dabarties reiškinius kaskart susieja su praeitimi. Dėl to jis vadinamas besikuriančios lietuviškos lyginamosios istorinės sociologijos klasiku.
Politikos mokslų srityje šiemet nepralenkiama buvo VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė. Ji „Mini Nobelį“ gavo už labai rimtus tyrimus ir monografijas politikos mokslų srityje. Kaip savaitraščiui „Veidas“ sakė buvęs profesorės doktorantas, politologas Mažvydas Jastramskis, „neperdedant galima sakyti, kad A. Ramonaitė yra viena pagrindinių žmonių, kurie apskritai Lietuvoje kuria politikos mokslą, jos reikšmė didžiulė. Ji dirba taikydama mokslinį metodą, o Lietuvoje tai nėra labai dažnas reiškinys.“ Prof. A. Ramonaitė buvo apdovanota Lietuvos mokslų akademijos jaunųjų mokslininkų mokslo darbų premija, jai paskirti trys Lietuvos politologų asociacijos apdovanojimai už geriausias metų publikacijas.
Kalbotyros srities „Mini Nobelio“ laureate tapo VU Kauno humanitarinio fakulteto Lietuvių filologijos katedros profesorė Danguolė Mikulėnienė. Ji įvertinimą pelnė už reikšmingiausią pastarųjų metų mokslinę kalbotyros studiją – Lietuvos tarmių atlasą (ir jo elektroninę versiją). Šios mokslininkės ir jos kolegų dėka šiandien bet kuriame pasaulio krašte gyvenančiam tautiečiui užtenka spustelėti kompiuteriniame žemėlapyje arčiausiai gimtinės esantį tašką, kad pasiklausytų tėvų namus primenančios tarminės šnekos.
„Mini Nobelis“ fizikos srityje skirtas Vilniaus universiteto alumnui, kandidatui į VU Tarybą profesoriui Arūnui Krotkui. Beveik ketvirtį amžiaus jis skaitė paskaitas VU Fizikos fakulteto studentams, o 15 jo doktorantų sėkmingai apgynė daktaro disertacijas. Profesoriaus grupė atlieka bendrus mokslinius tyrimus su šio fakulteto mokslininkais, vykdo bendrus projektus. Šiuo metu prof. A. Krotkus vadovauja Fizinių ir technologijos mokslų centro Optoeletronikos skyriui. Profesorius laikomas naujos kartos puslaidininkių, leidžiančių kurti modernias technologijas, pigesnį ir kokybiškesnį optinį ryšį, itin jautrią stebėjimo aparatūrą, išradėju. „Profesoriaus A. Krotkaus nuopelnai terahercinės spektroskopijos srityje neįkainojami. Jo sukurti terahercinės spinduliuotės gavimo būdai taikomi labai plačiai, net ir gana egzotiškose srityse, pavyzdžiui, ieškant sprogstamųjų plastikinių medžiagų“, – sako Fizikos fakulteto dekanas prof. habil. dr. Vytautas Balevičius.
Technologijos mokslų srityje „Mini Nobelį“ pelnė dr. Gediminas Račiukaitis, Fizikos instituto Lazerinių technologijų skyriaus vadovas. Dr. G. Račiukaitis bendradarbiauja ir su Vilniaus universitetu, vykdo bendrus projektus. Beveik penkiolika metų jis dirbo tarp mokslo ir verslo, aktyviai prisidėdamas prie lietuviškų lazerinių technologijų rinkos kūrimo bei plėtros, ir „vertėjavo“ tarp lazerių kūrėjų ir galutinių vartotojų, kad mūsų nacionaliniu pasididžiavimu laikomos technologijos rastų kelią į pramonę, būtų plačiau naudojamos medžiagų mikroapdorojimo srityje. „Tie, kurie sako, kad Lietuvoje nėra sąveikos tarp mokslo ir verslo, tikriausiai nesusipažino su Gediminu Račiukaičiu“, – taip apie „Mini Nobelio“ technologijos mokslų srityje laureatą atsiliepia Fizinių ir technologijos mokslų centro direktorius, Fizikos fakulteto prof. dr. Gintaras Valušis.
Mokslininkai „Mini Nobeliais“ įvertinami jau ketvirtus metus. Žurnalas „Veidas“ renka ir plačiajai visuomenei pristato iškiliausius Lietuvos mokslininkus matematikos, fizikos, chemijos ir biochemijos, biologijos, technologinių mokslų ir inžinerijos, medicinos, istorijos, filosofijos bei politikos mokslų srityse.
Lietuvos vardą garsinantys mokslininkai vertinti pagal 5 kriterijus: publikacijų skaičių užsienio ir tarptautiniuose mokslo leidiniuose, straipsnių ir veikalų citavimo skaičių, išradimų ir patentų skaičių, dalyvavimą tarptautinėse programose ir organizacijose bei kviestinius pranešimus tarptautiniuose mokslo kongresuose.
Iš viso „Mini Nobeliais“ per ketverius metus yra įvertini 24 Vilniaus universiteto mokslininkai.
Komentarų: 2
2015-01-26 09:48
AistėPasigeadau informacijos apie likusius, kaip supratau, dar 4 laureatus. Pasidžiaukime ir kitų nors ir mažiau su Vilniaus universitetu susijusių mokslininkų pergalėmis. Juk svarbiausia pasiekimai!
2015-01-26 11:45
VU IRVSMiela Aiste, kadangi tai „VU naujienų“ portalas, pateikiame su universitetu susijusią informaciją, kaip ir derėtų.
Tačiau apie visus „Mini Nobelius“ galite paskaityti sausio 23 d. savaitraštyje „Veidas“.