„Jauniems mokslininkams kartais svarbus pripažinimas“, – neslepia Rektoriaus mokslo premijos ir Lietuvos mokslų akademijos jaunųjų mokslininkų stipendijos laureatas, Fizikos fakulteto Radiofizikos katedros vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Janas Macutkevičius.

Tyrimo objektų kaita

Fizikos fakultetas yra jaunojo mokslininko Alma Mater. Čia pašnekovas baigė bakalauro, magistro studijas, apgynė daktaro disertaciją. „Fizika kaip mokslas, nagrinėjantis bendriausius dėsningumus, mane domino jau nuo tada, kai sužinojau, kad toks mokslas apskritai egzistuoja. Tik dabar supratau, kad netgi dirbant pagal specialybę reikia mokytis naujų dalykų“, – teigia jaunasis mokslininkas.

Jam, kaip ir turbūt daugeliui mūsų, visuomet buvo įdomu, kas vyksta tam tikrų medžiagų viduje, kodėl pasaulis aplink mus yra toks, koks yra. Kad tai išsiaiškintų, dr. J. Macutkevičius pradėjo naudoti plačiajuostę dielektrinę spektroskopiją. „Šiuolaikiniai mikroskopai leidžia pamatyti net pavienius atomus, bet šie prietaisai mažai suteikia duomenų apie pačių atomų judėjimą ir jo priežastis. Plačiajuostė spektroskopija yra vienas būdų pamatyti, kaip ir dėl ko tam tikros dalelės juda mus supančių kūnų viduje. Dėl šio metodo įmanoma stebėti skirtingos trukmės procesus“, – plačiajuostės dielektrinės spektroskopijos privalumus paaiškina fizikas.

Plačiajuosčių dielektrinių tyrimų pradininkas Lietuvoje yra žymus Lietuvos fizikas, VU profesorius emeritas Jonas Grigas, o docentas Algirdas Brilingas daug prisidėjo prie spektrometrų automatizavimo. Prieš kelerius metus laboratorijoje populiariausias tyrimo objektas buvo feroelektrikai. Tad neatsitiktinai savo darbą laboratorijoje dr. J. Macutkevičius pradėjo vadovaujant laikinajam rektoriui, prof. habil. dr. Jūrui Baniui. Tyrimo objektai apėmė netvarkias medžiagas: dipolinius stiklus, nehomogeniškus feroelektrikus, relaksorius. Apsigynęs disertaciją, pašnekovas podoktorantūrinę stažuotę atliko Puslaidininkių fizikos institute pas profesorius Arūną Krotkų ir Gintarą Valušį.

„Atradau kitokius tyrimo objektus – kompozitus su anglies nanodariniais: anglies nanovamzdeliais, anglies svogūnais, suodžiais, grafenu, anglies putomis. Anglies atomas gali sudaryti tiek skirtingų alotropinių modifikacijų, o jų dielektrinės savybės nesunkiai valdomos. Visada įdomu tirti naują medžiagą ir pamatyti jos vidinį judėjimą“, – nauju posūkiu moksle džiaugiasi Rektoriaus mokslo premijos laureatas.

Projektinės veiklos privalumai ir trūkumai

Kai kurie mokslininkai neretai prisipažįsta, kad jiems dažnai pats procesas esti svarbesnis ir teikiantis daugiau pažinimo džiaugsmo negu rezultatas. Tačiau šio jaunojo mokslininko nuomonė kiek kitokia: „Man rezultatai svarbūs. Kartais tyrimus atlieku visą dieną, kartais – parą, tad natūralu, kad atėjus į darbą norisi gerų rezultatų.“

Vienas dr. J. Macutkevičiaus vadovautų projektų – Lietuvos ir Prancūzijos integruotos veiklos programos „Žiliberas“ projektas „Anglies putos elektromagnetiniams taikymams“. „Projektų rengimas mokslininkui labai naudingas, nes verčia numatyti gyvenimą į priekį. Maloniausia tuomet, kai žinia apie projekto patvirtinimą ateina nelauktai. Be to, projektai jauniems mokslininkams gyvybiškai svarbūs“, – dalyvavimo projektinėje veikloje privalumus vardija pašnekovas. Jis apgailestauja, kad kartais koją finansavimui gauti  pakiša ir ne vietoje padėtas parašas.

Pašnekovas stebisi, kad recenzuodami projektą kai kurie mokslininkai nukrypsta į asmeniškumus, nors turėtų vertinti tik dalykiniu požiūriu. „Labai keista, kad Lietuvoje vyksta mokslinių projektų konkursai, kuriuos vertina tik mūsų šalies ekspertai. Pas mus žmonės, dirbantys tam tikroje srityje, gerai vieni kitus pažįsta, tad ar jie gali būti objektyvūs vertindami projektą?“ – stebisi fizikas.

Vilniaus universitetas turi kuo didžiuotis

Jaunojo mokslininko teigimu, per pastarąjį dešimtmetį Vilniaus universitetas, pasinaudojęs Europos Sąjungos parama, įsigijo originalios ir modernios įrangos. „Laboratorijoje, kurioje dirbu, įmanoma atlikti dielektrinius / elektrinius matavimus labai plačiame dažnių diapazone: nuo 10 μHz iki 100 THz, esant skirtingoms temperatūroms nuo 20 K iki 1000 K. Analogiškų galimybių daugiau pasaulyje nėra“, – savosios Alma Mater technine baze džiaugiasi dr. J. Macutkevičius.

Čia atlikti tyrimų atvažiuoja mokslininko kolegos iš Prancūzijos, Baltarusijos, Ukrainos ir kitų šalių, o kartais užsiregistravus matavimams savo eilės tenka laukti keletą mėnesių.

Pašnekovui teko stažuotis Čekijos fizikos institute, Silezijos universitete. Lygindamas mūsų laboratorijas su užsienio, jaunasis fizikas atkreipia dėmesį į tai, kad ten laboratorija veikia it gamykla: tas pats bandinys pereina per daug „rankų“, ištiriamas skirtingomis metodikomis. Visa tai vainikuoja bendras mokslinis straipsnis. „Lietuvoje tokio suderinamumo kartais trūksta. Yra net atvejų, kai mokslu užsiimama savarankiškai, neieškant bendradarbiavimo“, – stebisi dr. J. Macutkevičius. Jis tikisi, kad baigus statyti naujus pastatus Saulėtekyje bus galima atlikti daug visapusiškų tyrimų, gražiai ir sklandžiai bendradarbiauti su skirtingomis laboratorijomis.

Ką jaunasis mokslininkas mano apie mūsų mokslo lygį, pasiekimus fizikos srityje? „Lietuvoje yra tarptautiniu mastu matomų mokslininkų, fizikai čia pirmauja. Jų parengti straipsniai spausdinami tokiuose pasaulinio lygio žurnaluose kaip „Science“, „Nature“ ar „Review Modern Physics“, o kai kurių darbų citavimas skaičiuojamas tūkstančiais kartų“, – tvirtina Rektoriaus mokslo premijos laureatas.

Jis pastebi, kad nemažai fizikų Lietuvoje įkūrė savo įmones, kurios gamina aukštos intelektinės vertės produkciją. Ji eksportuojama į visas pasaulio šalis. Taip skatinamas ir Lietuvos ūkio augimas.

„Manau, kad jaunimo pritraukimas į mokslą ir ugdymas šia linkme yra labai svarbus, nes tik tuomet galima tikėtis gerų rezultatų ateityje“, – apibendrina pašnekovas.