Beveik keturis dešimtmečius Vilniaus universitete dirbusio žymaus lietuvių kalbininko docento Jono Kabelkos (1914–1986) šimtosioms gimimo metinėms skirtoje knygoje apžvelgiamas jo gyvenimas ir mokslinė veikla, spausdinami iki šiol reikšmingi ir aktualūs jo lituanistiniai ir baltistiniai straipsniai, taip pat pluoštas šeimos narių, buvusių mokinių ir kolegų atsiminimų. Visą Jono Kabelkos kūrybinį palikimą atspindi pirmąkart skelbiama bibliografijos rodyklė ir Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomo asmens fondo aprašas.

Jonas Kabelka ne vienai Vilniaus universiteto absolventų kartai buvo pirmiausia latvių kalbos ir kitų baltistikos ir lituanistikos disciplinų dėstytojas, kurį jie prisimena kaip puikiai savo dalyką išmanantį, gana reiklų, bet nenuobodų, paskaitose ir seminaruose savitu humoru patraukiantį pedagogą. Savo akademine ir moksline veikla jis nemažai prisidėjo prie lietuvių kalbotyros atsigavimo, kai dėl dramatiškų pokario metų pervartų ji buvo atsidūrusi itin sunkioje padėtyje.

„Jonas Kabelka buvo gyva jungtis tarp prieškario kartos kalbininkų ir jaunesniųjų, jau savo paties mokinių. Po karo negandų susilpnėjusiam ir atsigaunančiam lietuvių kalbos mokslui ta jungtis buvo it gaivaus oro gurkšnis, laiduojantis mūsų kalbotyros tradicijos nenutrūkstamumą ir tąsą“, – teigė doc. dr. Regina Venckutė.

Atrinkti pusšimčio metų senumo, o kai kurie ir dar senesni Jono Kabelkos straipsniai dabar iš naujo publikuojami autentiška pirmine jų forma, rodančia, kokių per tą laiką, kai jie buvo rašomi, būta žodžių formų vartojimo ir rašybos svyravimų.

Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2014, 280 p., ISBN 978-609-459-433-5.