Vilniaus universiteto Istorijos fakultete vakar viešėjęs Berlyno Humboldtų universiteto profesorius Jörgas Baberowskis skaitė viešą paskaitą „Chruščiovas ir smurto pabaiga“. Garsus istorikas pabrėžė, kad Nikitos Chruščiovo vykdyta destalinizacija buvo viena svarbiausių XX a. taikos misijų, ir nors ši asmenybė vertinama įvairiai, šis procesas gali būti pavadintas to meto civilizacijos pasiekimu.

Savo paskaitą J. Baberowskis pradėjo nuo situacijos, susidariusios po Stalino mirties. „Viskas staiga pasikeitė. Nors diktatorius mirė, prireikė keleto metų, kol artimiausi Stalino bendražygiai suprato, kad teroras baigėsi. Paprasti žmonės, pripratę prie nuolatinės baimės, susimąstė, kad vis dėlto įmanoma, jog žmonijos vedlys galėjo būti toks pat žmogus. Niekas nežinojo, kas dabar bus su jų šalimi“, – pasakojo profesorius. Ano jo, 1953 m. niekas negalėjo nė numanyti, kad primityvokas N. Chruščiovas taip smarkiai stos akistaton su praeities nusikaltimais.

J. Baberowskis įsitikinęs, kad destalinizacija buvo ne tik politinis, bet ir moralinis Sovietų Sąjungos komunistų partijos generalinio sekretoriaus projektas. „Stalinas ne kartą žemino N. Chruščiovą, pavertė jį žudiku, tad jo nusikaltimų atskleidimas gali būti traktuojamas kaip pažeminto žmogaus siekis išsivaduoti iš despotizmo“, – sakė profesorius.

N. Chruščiovas buvo pirmasis, iškėlęs stalinistinio teroro atsakomybės problemą. Jis tarsi klausė, kaip valdžioje esantys asmenys gali apsimesti, kad nežinojo, kas vyko. Pats N. Chruščiovas pasirašinėjo po mirti pasmerktų žmonių sąrašais, vykdė žiaurius diktatoriaus įsakymus. Jis manė, kad tik pasakęs tiesą gali tikėtis atleidimo.

Tai, kad stalinizmo epocha baigėsi, liudijo ir paties N. Chruščiovo pašalinimas iš valdžios 1964 m. „Jis nesipriešino. Kai jį nuvertė, viešai nepažemino ir nenubaudė. Iš Kremliaus jis išėjo kaip laisvas žmogus. Pokytį puikiai atskleidė N. Chruščiovo svarstymas, kad niekas net nebūtų galėjęs įsivaizduoti, kaip Stalinui būtų pasakoma, kad jis nemėgstamas, ir kaip jam būtų pasiūlyta pasitraukti. Iš siūlytojų nieko nebūtų likę“, – teigė J. Baberowskis.

Nors destalinizaciją profesorius vadina didžiuliu pasiekimu, pakeitusiu milijonų žmonių gyvenimus, dėl šaltojo karo konfliktų Vakarų visuomenė negalėjo jos įvertinti. „Nesakau, kad N. Chruščiovas atnešė demokratiją ir viskas buvo gerai. To proceso negalima matuoti pagal vakarietiškos demokratijos standartus, tačiau žmonėms, Sovietų Sąjungoje išgyvenusiems Stalino terorą, tai buvo būdas atsiriboti nuo tamsios praeities“, – tvirtino J. Baberowskis.

Pasak profesoriaus, N. Chruščiovas ir jo šalininkai, pasmerkdami Staliną, labai rizikavo. Iš kalėjimų ir koncentracijos stovyklų grįžę žmonės neturėjo kur gyventi, paleisti komunistai negalėjo suprasti, kodėl asmenys, ir patys rankas susitepę krauju, pasmerkė tiktai lyderį. Gruzijoje ir Azerbaidžane prasidėjo studentų protestai. „Jie nepakėlė fakto, kad N. Chruščiovas diktatorių iš Kaukazo paskelbė nusikaltėliu. Jiems tai buvo išpuolis prieš jų nacionalinius jausmus“, – kalbėjo istorikas.

Savo paskaitą J. Baberowskis baigė pastaba, kad šiandieninėje Rusijoje šis SSRS veikėjas beveik pamirštas. „Jei aplankytumėte jo kapą, pamatytumėte, kad ten nėra gėlių, niekas juo nesirūpina, kaip, pavyzdžiui, V. Molotovo ir kitų Stalino bendražygių. Liūdna, bet ne N. Chruščiovas, o Stalinas prisimenamas kaip geras valstybės vadovas. Jis – sovietinės imperijos tėvas. Vladimiras Putinas ir kiti rusai pyksta ant N. Chruščiovo. Jie mano, kad jis atsakingas dėl imperijos žlugimo. Manau, jie teisūs“, – apibendrino profesorius.

Jörgas Baberowskis – Berlyno Humboldtų universiteto profesorius, pripažinimą pelnęs monografijomis, skirtomis prievartos reiškiniams sovietų epochoje, tarp jų „Sudeginta žemė. Stalino prievartos valdžia“ („Verbrannte Erde. Stalins Herrschaft der Gewalt“).

Ši paskaita –  baigiamasis „Colloquium Vilnense“ renginys.

„Colloquium Vilnense“ organizuoja VU Istorijos fakultetas, Europos humanitarinio universiteto (EHU) Istorijos fakultetas ir EHU Vokietijos studijų centras, remiamas Vokietijos akademinės mainų tarnybos DAAD (vok. Deutscher Akademischer Austauschdienst).