Šiandien Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute viešėjo „GlobalPost“ Europos skyriaus redaktorius Gregory Feiferis. Pristatydamas savo knygą, jis skaitė paskaitą „Rusai: žmonės už valdžios fasado“ („Russians: the People behind the Power“). JAV žurnalistas atskleidė priežastis, kodėl Rusijos gyventojai remia autoritarinį šalies vadovą, sunaikinusį demokratiją ir pradėjusį naująjį šaltąjį karą su Vakarais.

Savo pranešimą G. Feiferis pradėjo klausimu, kodėl interneto ir laisvo keliavimo laikais rusai vis dar palaiko prezidentą Vladimirą Putiną. Gyvendamas ir keliaudamas po Rusiją, stebėdamas kasdienį žmonių gyvenimą ir per šimtmečius susiformavusią nacionalinę tapatybę, jis suprato, kad ji – ne amerikiečiams ir kitiems vakariečiams neįmenama mįslė, bet praktinėmis priežastimis grindžiamas procesas. „Viskas ne taip chaotiška, kaip iš pirmo žvilgsnio atrodo“, – teigė G. Feiferis.

Pasak jo, Rusija – paradoksali valstybė. Pagal teritoriją ji didžiausia pasaulyje, tačiau didžiąją jos dalį sudaro neįžengiama taiga. „Važiuodamas traukiniu per Sibirą matai, kad gamtinės Rusijos sąlygos tikrai atšiaurios. Gyvenimas tokiomis sąlygomis suformuoja kultūrinį savęs, kartu ir pasaulio, suvokimą. Iš to tarsi kilo idėja, kad, norėdami išlikti, žmonės turi gyventi grupėmis. Jie įsikalė į galvą, kad pats vienas nieko nepakeisi, net jei tai susiję ir su tavo sveikata. Galbūt tai padeda paaiškinti, kodėl rusai vartoja tiek daug alkoholio“,  – kalbėjo G. Feiferis.

Jis atkreipė dėmesį į milžinišką socialinę skirtį tarp turtingo elito Maskvoje ir daugybės žmonių, gyvenančių žemiau skurdo ribos. Nors sostinėje ir važinėja prabangūs automobiliai, nereikia nė vykti į Sibirą, kad pamatytum, kaip nyksta Rusijos kaimai. „Kodėl rusai su tuo taikstosi? Vieną kartą kalbėjau su vietine žurnaliste, kuri rizikuotų savo karjera, jei praneštų apie didžiulio masto korupciją, sužlugdžiusią regiono žemės ūkį. Aš jos klausiau, ar ji smerkia V. Putiną dėl to, kad jis atėmė jos teisę balsuojant pašalinti vietinį lyderį. Jaunoji žurnalistė viso labo atsakė, jog rinkimai skirti tik tam, kad turtingi nusikaltėliai ateitų į valdžią. Panašiai kalba daugybė žmonių. Jie tarsi priėmė valdžios siūlomą mintį, kad demokratija yra grėsmė“, – pasakojo G. Feiferis.

Anot žurnalisto, V. Putinas ir jo bendražygiai atspindi sistemą, kaip funkcionuoja pati visuomenė. Rašytiniai susitarimai ir įstatymai dažnai nėra patys svarbiausi. Prezidento valdymas tarsi remiasi socialiniu susitarimu, kad kol gerės gyvenimo standartai (didelės įtakos tam turėjo energetiniai šalies ištekliai), tol autoritarizmas Kremliuje gyvuos netrukdomas. „Ne visai sutikčiau su panašiais teiginiais. Taip, tai iš dalies paaiškina V. Putino sistemą, tačiau, manau, daug svarbesnis elementas – kasdienį gyvenimą persmelkusi korupcija“, – įsitikinęs politikos apžvalgininkas.

G. Feiferis pabrėžė, kad korupcijos apraiškų galima pastebėti beveik visose kasdienėse situacijose. Jei turi automobilį – bent kartą per dieną tave sustabdys transporto policija ir, jei norėsi išsaugoti vairuotojo pažymėjimą, turėsi mokėti kyšį. Jeigu norėsi įsteigti krautuvėlę, teks papirkti įvairiausių sričių inspektorius, kitaip jie neduos leidimo. „Korupcija pasiekė tokį lygį, kad valstybinės institucijos nieko nebegali suimti ir nuteisti – beveik visi daro kažką nelegalaus. Kyšininkaudami žmonės suvokia tapę sistemos dalimi, nes duodamas kyšį gauni naudos. Jei papirksi pareigūnus, prižiūrinčius saugumą, tavo krautuvėlė įgaus konkurencinį pranašumą prieš kitą, netoliese esančią parduotuvę“, – pavyzdį pateikė jis.

G. Feiferis, apibendrindamas dabartinę Kremliaus politiką, teigia, kad V. Putinas priima sprendimus, naudingus sau, bet ne jo valdomai valstybei. Tą puikiai iliustruoja Vakarų taikomos sankcijos. „Jo šaliai jos atsiliepia blogai, tačiau tai tarsi atkuria Rusijos, kaip kovotojos prieš Vakarus, reputaciją. Didindamas įtaką buvusiose sovietinėse respublikose, namuose V. Putinas atrodo tvirtas ir jo populiarumas auga. Jis perėmė SSRS modelį, kai manyta, kad baimė ir keliama įtampa lygi pagarbai. Tai geriausias būdas užsitikrinti, kad V. Putino atvaizdas būtų rodomas šalia Baracko Obamos ir nepasimestų kitų aktualijų, tokių kaip Iranas ar ebolos virusas, kontekste“, – aiškino žurnalistas.

Gregory Feiferis – buvęs „Laisvosios Europos“ radijo vyr. korespondentas ir „National Public Radio“ korespondentas Maskvoje. Savo reportažuose iš Rusijos ir buvusių sovietinių respublikų jis nagrinėja Rusijos valstybės raidą valdant V. Putinui. Tarp jo temų – Rusijos naftos prekybos kapitalo įtaka vis labiau nacionalistinėmis vertybėmis besivadovaujančiai visuomenei ir Maskvos grįžimas prie šaltojo karo metodų santykiuose su Vakarais. G. Feiferis yra Harvardo universiteto absolventas, didžiulio populiarumo sulaukusios knygos apie Afganistano karą „Didysis žaidimas“ („The Great Gamble“) autorius, rašo įvairiems įtakingiems JAV laikraščiams, tokiems kaip „The New Republic“, „The Washington Post“ ir „World Policy Journal“.

Vasario 21 d. Vilniaus knygų mugėje G. Feiferis pristatys savo knygą „Rusai: žmonės už valdžios fasado“ (iš anglų k. vertė Vitalijus Šarkovas).