Vakar Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos institute viešėjo žinomas Prancūzijos žurnalistas, „France 2“ televizijos laidos „Žvilgsnis į planetą“ („Un oeil sur la planète“) vyriausiasis redaktorius Patrickas Boitet. Susitikime su instituto dėstytojais jis aptarė, kaip Prancūzijos žiniasklaidoje pateikiami Rytų ir Vidurio Europos įvykiai.

Pačioje pradžioje P. Boitet pristatė savo kuriamą laidą ir jos kontekstą šalies žiniasklaidoje. „Žvilgsnis į planetą“ kuriamas 13 metų. Ši laida transliuojama 4–5 kartus per metus, rodoma 23 val. Joje paprastai analizuojama viena tema, pateikiami 4–5 reportažai. „Laidos tikslas – parodyti pasaulį tokį, koks jis yra. Kovojame su įvairiais išankstiniais nusistatymais ir stereotipais, net jei ta realybė, kurią atspindime, yra nemaloni“, – teigė žurnalistas. Jis pabrėžė, kad nors kūrėjai gvildena „nepatogias“ temas, politinių ar teisinių ginčų turėti neteko – jie niekuomet nebuvo nubausti už tai, ką transliavo.

Susitikime P. Boitet parodė laidos, kurtos prieš septynerius metus, ištrauką. Joje svarstyta, ar Rusija ketina atsikovoti per SSRS žlugimą prarastas teritorijas. „Ši laida filmuota iš karto po karo Gruzijoje. Bandėme išsiaiškinti, ar iš tikrųjų galime kalbėti apie tikrą valstybių, priklausiusių SSRS, nepriklausomybę. Praėjo nemažai laiko, bet šis reportažas aktualus ir šiandien“, – pasakojo svečias.

P. Boitet apgailestavo, kad tiek Prancūzijoje, tiek kitose Vakarų valstybėse tarptautinėms problemoms skiriama vis mažiau dėmesio. „Tai esminė tendencija, su kuria kovoti labai sunku. Tenka pripažinti, kad televizijų vadovams svarbūs ne visuomeniniai, nacionaliniai interesai, jie paprasčiausiai elgiasi kaip rinkos dalyviai ir rodo tai, kas pritraukia daugiau žiūrovų. Tarptautiniai klausimai nustumiami į naktinį laiką. Bet tam reikia priešintis ir tai įmanoma, kadangi internetu laidą galima žiūrėti bet kokiu metu“, – konstatavo „Žvilgsnio į planetą“ vyriausiasis redaktorius.

Atsakydamas į doktoranto, politikos apžvalgininko Viktoro Denisenko klausimus, žurnalistas palygino Gruzijos karo ir dabartinės Ukrainos padėties atspindėjimą. „Iš karto po Rusijos–Gruzijos karo šį įvykį Prancūzijos žiniasklaida pateikė kaip tuometinio šalies prezidento N. Sarkozy laimėjimą. Džiaugtasi, kad taika buvo greitai pasiekta. Mažai kas atkreipė dėmesį, kad taikos susitarimo nesilaikoma“, – kalbėjo P. Boitet. Informacijos apie konfliktą Ukrainoje, anot jo, taip pat buvo mažai. „Paradoksalu, tačiau Rytų Europa prancūzams yra tarsi juodoji skylė. Privalu, kad regione vyktų kažkas labai svarbaus ir neįprasto. Pavyzdžiui, Maidano revoliucija. Žiniasklaidos dėmesį ji patraukė tik dėl to, kad Europai buvo malonu žiūrėti, kas vyksta: revoliucija, nuverstas prezidentas, plevėsuojančios Europos vėliavos. Tačiau Ukrainos ateitis, šios valstybės demokratija, kariniai konfliktai domina nedaug ką“, – tvirtino žurnalistas. Jis pridūrė, kad dauguma žiniasklaidos priemonių, atsiribojusios nuo realios situacijos, liaupsina Prancūzijos prezidento François Hollande‘o ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel veiksmus.

Prancūzijos ambasados Lietuvoje atašė lingvistikos klausimams Lucas Aubry atskyrė politikų veiksmus, žiniasklaidos pateikiamą versiją ir visuomenėje vyraujančią nuomonę. „Dabartinė vyriausybė siunčia signalus Baltijos valstybėms, kad Europoje ji nori padėti. Žmonės tikrai supranta, kad tai, kas vyksta rytuose, kelia lygiai tokią pat grėsmę kaip terorizmas ir džihadizmas“, – įsitikinęs jis.

Susitikime taip pat dalyvavo Žurnalistikos instituto direktorius doc. dr. Deimantas Jastramskis, dr. Andrius Gudauskas, mokomosios naujienų svetainės „Universiteto žurnalistas“ redaktorė dr. Džina Donauskaitė ir ilgametė televizijos žurnalistė dr. Aurelija Vernickaitė, studentams dėstanti praktines disciplinas.