Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto studentai ištiesė pagalbos ranką savo fakulteto studentei Žydrei Žalaitei – garsi jojikė per varžybas patyrė sunkią traumą. Studentai sugalvojo, kaip galėtų jai padėti. Filosofijos dienų proga išleidę kūrybos almanachą „Sin cera“ ir jį pardavę visas surinktas už knygą lėšas skirs draugės gydymui. Knyga parduodama Filosofijos fakulteto Studentų atstovybėje už 10 litų, jos beliko kelios dešimtys kopijų.

Jokios apgaulės

Leidinys „Sin cera“ pilnas studentų fotografijų, piešinių ir literatūros kūrinių. Šiais metais jis – itin nuoširdus, nesislepiantis už kaukių, pateikiantis tik tai, kas tikra ir nepagražinta.

Užrašas sin cera, lotyniškai „be vaško“, antikos laikais atsirasdavo po skulptūromis, kurių autoriai nekoreguodavo vašku. Tokie darbai buvo tobuli savaime, nepagražinti. Dabar žodis sincerely (angl.), kilęs iš posakio sin cera, reiškia „nuoširdžiai“. Kaip teigia Filosofijos fakulteto Studentų atstovybės narė Audra Leseckaitė, būtent ši prasmė ir perteikia pagrindinę knygos mintį. „Mes esame tokie, kokius mato mūsų skaitytojai – be kaukių, be dirbtinių pagražinimų ir papuošimų, visiškai atviri ir nuogi, pasiruošę atsiduoti skaitytojų teismui“, – sakė A. Leseckaitė, koordinavusi „Sin cera“ kūrybinį ir leidybinį procesus.

Kaip dera tokio pavadinimo leidiniui, į knygą patekę kūriniai neprarado savo individualaus ir originalaus stiliaus.Paklausta, ar galėtų išskirti jai labiausiai įsiminusį darbą, A. Leseckaitė įvardijo Robertos Šoparaitės, IV kurso psichologijos studentės, fotografiją „Be pavadinimo“. Joje vaizduojami žmonės, prie ženklo „Toliau be batų“ nusiaunantys avalynę. A. Leseckaitės manymu, ši nuotrauka atskleidžia visą knygos idėją, nes ir studentai skaitytojus pasitinka neapsimetinėdami tokiais, kokie nėra, „galbūt šiek tiek pažeidžiami, galbūt netobuli, tačiau visiškai nuoširdūs ir natūralūs“.

Saldūs sunkaus darbo vaisiai

A. Leseckaitės teigimu, „Sin cera“ atsiradimo priežastis buvo noras plačiajai auditorijai atskleisti filosofijos studentų kūrybinius gebėjimus. Per du mėnesius sulauktus studentų darbus atrinkti padėjo Filologijos fakulteto dėstytoja, literatūrologė Rita Tūtlytė ir fotografas Rimantas Karalius. Tačiau knygos leidimas – nelengvas procesas, taigi būta ir nesusipratimų, ir ilgų tinkamo viršelio paieškų. Pagaliau buvo nuspręsta, jog knygos idėją geriausiai atskleis ir skaitytojų dėmesį patrauks iš medžių šakelių išdrožti spalvoti pieštukai, A. Leseckaitės teigimu, parodysiantys „studentų darbų žaismingumą, natūralumą ir slaptą kūrybinę jėgą – juk pasitelkus pieštukus ir lapą popieriaus iš nieko gali gimti bet kas“.

Rasa Radzevičiūtė