• Vilniaus universitetas
  • Apie
  • Privatumo taisyklės
  • Pranešk naujieną

VU naujienos

Iš čia kylama į žvaigždes
Meniu
  • Pradinis
  • Srautas
  • Mokslas
  • Studijos
  • Įvertinimai
  • Komentarai
  • Pokalbiai
  • Laisvalaikis

VU bibliotekoje bus eksponuojamos viešai dar nerodytos knygos

VU biblioteka | 2015-05-07 11:16 | Komentarų: 0
Srautas
  • Žinomiausias iki šiol nedešifruotas tekstas – atradėjo vardu pavadintas „Voiničiaus rankraštis“. Radioaktyviosios anglies izotopo metodu nustatyta, kad jis parašytas 1404–1428 metais Šiaurės Italijoje. 240 puslapių rankraštį jau XVII amžiuje bandė iššifruoti Atanazijus Kircheris. Lieka neaišku, ar jam pavyko, tik žinoma, kad žymusis jėzuitas tikrai bandė rankraštį įsigyti. Užšifruoti tekstus buvo mėgstama dar Antikos laikais, XV–XVIII amžiuje galybė įvairiais būdais užšifruotų tekstų klajojo Europoje kaip diplomatų paštas ar susirašinėjimai tarp įvairių slaptų draugijų.

Vilniaus universiteto bibliotekos šventiniai metai – 445-ieji – bus pradėti parodos „Bibliotheca curiosa“ (Įdomioji biblioteka) atidarymu P. Smuglevičiaus salėje gegužės 12 d. 16 val.

 Laidotuvių iškilmės (XVII amžius). Garsių žmonių, karalių, kunigaikščių laidotuvės susilaukdavo didelio visuomenės susidomėjimo, tai tapdavo grandiozinėmis iškilmėmis, savo prašmatnumu nė kiek nenusileidžiančiomis vestuvėms ar kitoms didžiosioms valstybinėms šventėms. Tokių laidotuvių aprašymai su detaliausiomis iliustracijomis būdavo privalomas šio „renginio“ atributas. Heseno ir Darmštato mirusiam grafui Liudvikui V Ištikimajam (vok. Ludwig V. von Hessen-Darmstadt, 1577–1626) pagerbti skirtas leidinys, kuriame detaliai aprašyta ir gausiai iliustruota visa grafo laidotuvių ceremonija. Vienoje iš iliustracijų pavaizduota laidotuvių procesija, kurioje dalyvavo visi svarbiausi valstybės asmenys, išsirikiavę tam tikra tvarka pagal kilmę ir užimamas pareigas. Visų kilmingųjų ir pareigūnų žmonos, dalyvavusios procesijoje, taip pat surikiuotos pagal kilmę ir vyrų užimamas pareigas, eina paskui savo vyrų pulką. Ehren Gedechtnus dess... Herrn Ludwigen Landgrawen zu Hessen... Marburg, 1626Pavadinimas „Bibliotheca curiosa“ nurodo, kad parodoje eksponuojamos XV–XIX a. knygos yra ypatingos savo turiniu, išvaizda ar kokiomis nors kitomis savybėmis, dėl kurių jos iki šiol niekada nebuvo rodomos visuomenei. Dalis parodos eksponatų suskirstyta pagal temas: tuometinis žmonių gyvenimas ir veiklos nusakomos „Etiketo“, „Profesijos, amatų“, „Įdomių pomėgių“, „Anų laikų realijų“, „Mistikos“ aprašymais. Skyrius „Apie žmogų“ leis susipažinti su leidiniais, aprašančiais žmogaus sielą, disputus apie moteris, daugeliui žmonių girdėtą „Raganų kūjį“, veikalus, aptariančius fiziognomiką, alternatyviosios medicinos, akušerijos pasiekimus, apsigimimus, sveiką gyvenseną ir pasirengimą mirčiai.

Kita parodos dalis yra skirta knygos, kaip fizinio objekto, turinčio istorinę bei kultūrinę vertę, apžvalgai. Čia eksponuojami rečiau pasitaikantys knygų viršeliai, pvz., šiaudais dekoruotas ar paverstas šachmatų bei nardų žaidimo lenta. Ilgėliau sustojus prie skyriaus „Ranka spalvintos knygos“, bus galima sužinoti, kokiais dažais senovėje buvo spalvinamos knygos, ir pažiūrėti, kaip šios spalvos išsilaikė iki mūsų dienų.

Muzikos teorija ir garso savybės A. Kircheris gausiais tuometinės muzikos pavyzdžiais pagrindė teoriją, kuria muziką prilygina tuo metu populiariai afektų teorijai: muzika išreiškia žmogaus dvasinę būseną – džiaugsmą, praradimą, kančią, kurią sukelia įvairūs teigiami ir neigiami pojūčiai. Manė, kad muzikos harmonija atspindi visatos proporcijas – kuo muzika harmoningesnė, tuo ir visatoje yra daugiau tvarkos. Nagrinėjo ir aprašinėjo įvairių muzikos instrumentų sandarą, klausos organų sudėtį (lygindamas su įvairių gyvūnų klausos organais), paukščių giesmių charakteristikas, sukūrė automatinių vandens jėgą naudojančių vargonų brėžinius, parašė muzikos kūrimo algoritmą. Eksponuojamas pasiklausymo / „kalbančios“ statulos įrenginio brėžinys: dėl vamzdžio buvo galima klausyti, kas vyksta kitoje erdvėje – tai lyg savotiškas šnipinėjimo aparatas. Toks įrenginys buvo naudojamas ir atvirkštiniams tikslams – norint suteikti paslaptingumo bei mistikos „kalbančiai“ statulai. Athanasius Kircher. Musurgia universalis sive Ars magna consoni et dissoni. Roma, 1650Iki šiol bibliotekoje nebuvo eksponuojamos apdegusios ar biologinių kenkėjų sugadintos, cenzūruotos knygos. Jos bus sudėtos į skyrelį „Netikėtumai knygų viduje“. Parodoje bus galima pamatyti įvairių knygose randamų daiktų: nuo džiovintų augalų ar vabzdžių iki jau istoriniu tapusio kalėdaičio. Skyrelyje „Knygų graffiti“ eksponuojamos knygos, nežinia kada paženklintos įvairių „dailininkų“ ir „rašytojų“. Tai leidiniai su ranka pieštomis iliustracijomis (portretai, miestovaizdžiai, knygos teksto iliustracijos) ir įvairiais įrašais, kuriuose ne tik komentuojamas tekstas ar užsirašoma svarbi informacija, bet ir grasinama bausmėmis knygų vagims.

VU bibliotekos generalinė direktorė Irena Krivienė sako, kad šioje parodoje eksponuojamos knygos, kurių neįmanoma suvienyti po vienos mokslo šakos pavadinimu. Kita vertus, kartu su kitais Retų spaudinių skyriuje esančiais senaisiais dokumentų rinkiniais visos šios knygos yra dalis visumos, sudarančios VU bibliotekos istorinės knygų kolekcijos pagrindą.

Paroda veiks iki rugsėjo 10 d.

Dalinkis:
  • tweet

Žymės: Įdomioji bibliotekaIrena KrivienėknygosP.Smuglevičiaus salėparodaVU biblioteka

Naujausi straipsniai

  • Tyrimas rodo, kad dirbtinis intelektas skubiosios medicinos specialistų nepakeistų

    2025-12-05 - Komentarų: 0
  • VU Filosofijos fakulteto tyrėja dr. I. Adomaitytė-Subačienė: „Socialinių paslaugų šeimoms stygius gali brangiai kainuoti“

    2025-12-05 - Komentarų: 0
  • Lietuvių ir prancūzų koncerte Sorbonoje – pagarbos ženklai M. K. Čiurlioniui

    2025-12-05 - Komentarų: 0

Susiję straipsniai

  • Vilniaus universiteto botanikos sodas kviečia į jaunųjų floristų darbų parodą

    2025-11-28 - Komentarų: 0
  • Vilnių pristatančioje skaitmeninėje kolekcijoje – ir Vilniaus universiteto biblioteka

    2025-11-21 - Komentarų: 0
  • VU bibliotekoje bus pristatyta paroda, kurioje knyga – meno objektas

    2025-11-19 - Komentarų: 0

Komentarų nėra. Būk pirmas!

Komentuoti Atšaukti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus rodomas. Užpildykite žvaigždute (*) pažymėtus laukus.


*
*

CAPTCHA
Atkurti vaizdą

*

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Tinklalaidės

  • Žurnalas Spectrum

    • Vilniaus universitetas pristato naują žurnalo „Spectrum“ numerį: ar gyvensime iki 100 metų?

      Vilniaus universitetas pristato naują žurnalo „Spectrum“ numerį: ar gyvensime iki 100 metų?

    VU ekspertai padeda suprasti

    • Ekonomikos Nobelio laureatai priminė: augimas prasideda nuo kultūros ir mokslo

      Ekonomikos Nobelio laureatai priminė: augimas prasideda nuo kultūros ir mokslo

    Knygų lentyna

    • Vilniaus universiteto leidyklos naujiena: „Praktinė bendrinės lietuvių kalbos gramatika“

      Vilniaus universiteto leidyklos naujiena: „Praktinė bendrinės lietuvių kalbos gramatika“

    • Apie
    • Privatumo taisyklės
    Visos teisės saugomos. © 2025 Vilniaus universitetas. Kopijuoti, dauginti bei platinti galima tik gavus sutikimą.
    Tel. (0 5) 268 7098, el. p. naujienos@cr.vu.lt