Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto (GMF) Hidrologijos ir klimatologijos katedrai sukanka 85-eri. Kviečiame susipažinti su katedros istorija, veikla, artėjančiais šventiniais renginiais. 

Renginiai:

Leidinių paroda Vilniaus universiteto bibliotekoje

Parodos atidarymas vyks gegužės 20 d. 15 val. Vilniaus universiteto bibliotekos III aukšto erdvėse (Universiteto g. 3). Prisiminsime, kaip kūrėsi ir augo universitetinis hidrologijos ir meteorologijos mokslas, kurio ištakos siekia net XVII a. Parodoje išvysite Jono Počapovskio veikalą „Conclusiones Academicae ex Universa Meteorologia“ (1643), Stepono Kolupailos, Kazio Sleževičiaus ir šiandienos mokslininkų darbus. Paroda veiks iki birželio 19 d.

Atvirų durų dienos Hidrologijos ir klimatologijos katedros absolventų diplominių, magistro ir bakalauro baigiamųjų darbų archyve

Archyve saugomi visi 1930‒2014 m. absolventų baigiamieji darbai. Jų sąrašą galite rasti čia. Darbus pavartyti ir paskaityti galima 315 kab. (M. K. Čiurlionio g. 21, Vilnius) 10‒14 val. iki 2015 m. gegužės 29 d.

Dabartinės Vilniaus universiteto GMF Hidrologijos ir klimatologijos katedros ištakos siejamos su Kauno Vytauto Didžiojo universitetu. Lenkijai užgrobus Vilnių, 1922 m. Kaune buvo atidarytas valstybinis Lietuvos universitetas. Čia nuo 1923 m. Matematikos-gamtos fakultete veikė Geofizikos kabinetas, 1930 m. jis perorganizuotas į Geofizikos ir meteorologijos katedrą. 1930 m. birželio 7-ąją Lietuvos Respublikos Prezidentas A. Smetona paskelbė Lietuvos universiteto vardo įstatymą (V. Ž. Nr. 330): „Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Vytauto Didžiojo garbei Lietuvos universitetas, įsteigtas Kauno mieste 1922 metų vasario 16 d. (V. Ž. Nr. 86, eil. 738), teesie: Vytauto Didžiojo universitetas.“

Tuo pačiu įstatymu Respublikos Prezidentas paskelbė ir Vytauto Didžiojo universiteto statutą, kuriame išdėstyta ir naujoji universiteto struktūra. Nustatyta, kad Matematikos-gamtos fakultetą sudaro 12 katedrų, tarp jų – Geofizikos ir meteorologijos katedra. Katedros vedėju skiriamas prof. K. Sleževičius (iki tol jis vadovavo Geofizikos kabinetui).

Vilnių susigrąžinus, Matematikos-gamtos fakultetas 1940 m. vasarą perkeliamas į Vilnių, o Geofizikos ir meteorologijos katedra – į Vilniaus universiteto Gamtos fakultetą.

1961 m. katedra reorganizuojama į Hidrologijos ir klimatologijos katedrą. Nuo tada iki pat 1991 m. pamečiui buvo rengiami dviejų geografijos specializacijų absolventai: hidrologai ir meteorologai. Nuo 1992 m. pradėti rengti universalesnio pobūdžio specialistai – hidrometeorologai.

Perėjus prie dvipakopės (bakalauro ir magistrantūros) studijų sistemos, 1995 m. išleistos pirmosios geografijos krypties hidrometeorologijos specializacijos bakalaurų, o 1997 m. – ir magistrų laidos. 1999 m. pirmą kartą buvo priimti studentai į naujai pertvarkytą, savarankišką hidrologijos ir meteorologijos pagrindinių (bakalauro) studijų programą. Kasmet į šią studijų programą (dabar ji vad. meteorologijos ir hidrologijos) priimama po 20‒25 žmones. Be to, katedroje studijuoja fizinės geografijos krypties doktorantai – jų kasmet priimama po 1–2. Nuo 1998 m. sėkmingai doktorantūros studijas baigė ir apgynė disertacijas 11 doktorantų.

Iš viso per 1930–2014 m. katedroje specializavosi ir parengė diplominius darbus beveik 800 absolventų (iš jų 401 baigė penkerių metų studijas, 292 ‒ bakalauro ir 98 įgijo magistro laipsnį). Meteorologo ir hidrologo profesija šiuo metu yra paklausi, absolventai dirba Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje, įvairiuose Aplinkos ministerijos ir Aplinkos apsaugos agentūros padaliniuose, oro ir jūrų uostuose, švietimo ir mokslo įstaigose.

Šiuo metu (2015 m.) Hidrologijos ir klimatologijos katedroje dirba 2 profesoriai (A. Bukantis, E. Rimkus), 5 docentai (J. Kažys, D. Pupienis, G. Stankūnavičius, E. Stonevičius, G. Valiuškevičius), 2 lektoriai (J. Liukaitytė, R. Linkevičienė), administratorė (L. Valiuškevičienė) ir 2 specialistai (L. Januška, V. Mačiulytė). Jų moksliniai interesai: Lietuvos ir Baltijos regiono klimato svyravimai, klimato svyravimų poveikis aplinkai ir socialinei ekonominei sferai, atmosferos cirkuliacijos procesai, Baltijos jūros ir jos krantų tyrimai, upių ir ežerų hidrologija, biometeorologija. 2012 m. atidaryta automatinė meteorologijos stotis, plėtojami Vilniaus miesto mikroklimato tyrimai.