Prancūzija, Paryžius. 1879 m. oftalmologas – akių ligas, jų gydymą ir profilaktiką tiriantis gydytojas – Louisas Emilis Javalis pastebi, kad žmogui tikrai nebūtina perskaityti visus teksto žodžius, kad suprastų, apie ką jame kalbama. Tai buvo kertinis atradimas, padėjęs pamatus jau daugiau kaip šimtą metų trunkantiems akių judesių tyrimams. Kaip anksčiau mokslininkai patys įdėmiai stebėdavo žmonių akis, braižydavo jų judesius, taip dabar akies judėjimas fiksuojamas kameromis, sudėtinga ir kompiuterine įranga, kuri labai tiksliai parodo, į ką žmogaus akis atkreipė dėmesį, ką įdėmiau apžiūrėjo, o ką visai praleido.

Tokios technologijos – ne naujiena psichologams ar kognityvinės lingvistikos tyrinėtojams, rinkodaros, produktų ar svetainių dizaino specialistams. Tačiau tai – naujiena Lietuvos komunikacijos srities mokslininkams: pirmieji akių judesių stebėjimo įrangą įsigijo ir savo tyrimams kaip priemonę naudoja Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto (VU KF) Medijų tyrimų laboratorijos mokslininkai. Vienas iš tokių tyrimų – Lietuvos nacionalinių muziejų patrauklumo didinimo ir virtualių prieigų optimizavimo tyrimas, kurį mokslininkai atliko kiek daugiau nei per vienus metus.

Tyrimo komandą sudarė pasaulinė muzeologijos mokslo žvaigždė prof. dr. Peteris van Menschas, VU KF Medijų tyrimų laboratorijos vedėjas dr. Andrius Šuminas, lektorius dr. Arūnas Gudinavičius ir minėtos laboratorijos laborantas Justinas Červokas.

Muziejaus svetainė: koks jos tikslas?

Mokslininkai tyrimą pradėjo plėtodami mintį, kad muziejai, anksčiau buvę tik meno ir kultūros gerbėjų susibūrimo vietos, dabar turėtų pradėti veikti kaip verslo įstaigos, kurios nuolat stengtųsi pritraukti naujų lankytojų. Bene populiariausias ir dažniausiai naudojamas būdas, manoma, yra virtuali prieiga – internetinės muziejų svetainės, socialiniai tinklai bei įvairios socialinių medijų paskyros.

Kaip pasakojo vienas projekto vykdytojų, VU KF Medijų tyrimų laboratorijos vedėjas dr. A. Šuminas, Lietuvos muziejų svetainės pirmiausia apžvelgtos iš muziejininkų perspektyvos: aiškintasi, kaip jie naudoja svetaines, kaip suvokia muziejaus komunikaciją, kaip ją koordinuoja ir planuoja. „Muziejų vadovai bei komunikacijos specialistai atskleidė, kad šiuo metu muziejų tinklalapiai naudojami informacijai apie muziejus ir jų vykdomą veiklą skleisti. Kitaip tariant, muziejininkai šias svetaines suvokia daugiau kaip skelbimų lentas, kuriose skelbiama informacija apie muziejų veiklą ir renginius“, – teigė dr. A. Šuminas.

Daug daugiau dėmesio jie skiria renginiams ir įvairiems leidiniams pristatyti. Tai tiesiogiai siejama su muziejų misija ir veiklos tikslais, tačiau dabartinėje virtualioje erdvėje to neužtenka: muziejaus svetainė gali (ir netgi rekomenduojama tai padaryti!) tapti virtualiu „naujuoju muziejumi“, kuris skatintų vartotojus aktyviai įsitraukti į virtualios muziejaus duomenų bazės tyrimus, virtualių parodų lankymą ar net ragintų jame apsilankyti.

Muziejų lankytojai svetaines dažnai aplenkia

Kol muziejai neskatina lankytojų aktyviai įsitraukti į jų veiklą virtualioje erdvėje (rengdami parodas ar siūlydami kitą lankytojui įdomią informaciją), tol muziejaus puslapis jam reikalingas kaip informacijos šaltinis, rengiantis aplankyti muziejų. Tai VU KF mokslininkams parodė keturiuose Lietuvos nacionaliniuose muziejuose – Lietuvos dailės, Lietuvos nacionaliniame, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuose ir Nacionaliniame muziejuje LDK valdovų rūmuose – atlikta apklausa.

Apklausoje dalyvavo 402 žmonės. Jie tvirtino, kad muziejaus svetainėse lankėsi norėdami sužinoti darbo laiką, muziejaus bilietų kainas, informaciją apie šiuo metu ten vykstančias parodas ir tikslų muziejaus adresą.

„Priešingai nei Skandinavijos šalyse, Lietuvos muziejų lankytojai niekada neieškojo informacijos apie galimybę įsidarbinti ar savanoriauti“, – pasakojo dr. A. Šuminas. Remiantis užsienio mokslininkų sudaryta internetinių muziejų svetainių lankytojų grupių klasifikacija, dar viena specifinė muziejų svetainių lankytojų grupė yra vaikai, kurie užklydę į svetainę ir radę joje pramogų, interaktyvių žaidimų, gali tapti nuolatiniais muziejaus svetainės ir net realaus muziejaus lankytojais.

Neskaitant buvusių ir būsimų muziejaus lankytojų, kurie gali grįžti į muziejaus svetainę pasitikrinti informacijos apie matytas parodas, yra ir kitų grupių, tokių kaip mokslininkai, mecenatai, kurie ieško specifinės informacijos apie eksponatus, jų restauraciją ar galimybių paremti, tačiau tokie tikslai Lietuvos muziejų aplinkoje yra gana reti.

Ką parodė lankytojų akys?

„Akys nemeluoja“, – pradėjo kalbėti apie tyrimą dr. A. Šuminas ir patvirtino, kad tyrimas naudojant akių judesių stebėjimo įrangą, palyginti su kitomis tyrimo dalimis, pareikalavo daugiausia laiko ir pastangų. Jam pasiryžo lygiai šimtas respondentų, kurie Valdovų rūmų svetainėje turėjo rasti lankytojui svarbiausią informaciją – muziejaus adresą, darbo laiką ir apsilankymo kainą.

Bendras respondentų akių stebėjimo tyrimo žemėlapis parodė, jog svarbiausią informaciją internetiniame Valdovų rūmų puslapyje lankytojas randa gana sunkiai. „Matydami tyrimo rezultatus, galime kelti prielaidą, jog šio muziejaus internetinio puslapio dizainas nėra tinkamas vartotojui: svarbiausią informaciją galima rasti tik po ilgų paieškų, puslapio apačioje. Norint pritraukti daugiau lankytojų, ji turėtų būti publikuojama kiek aukščiau“, – akių stebėjimo tyrimo rezultatus apibendrino dr. A. Šuminas.

Bendras žemėlapis rodo, kad daugelis lankytojų muziejaus adreso, lankymo kainos ir tikslaus adreso ieškojo puslapio viršuje, renginių kalendoriaus vietoje, tada jų žvilgsnis keliavo į svetainės apačią. Kai kurie respondentai netgi buvo radę reikalingą puslapio vietą, tačiau ją praleido ir toliau ieškojo svetainės viršuje.

Mokslininkas pasakojo, kad visi apklaustieji buvo suskirstyti pagal amžiaus grupes ir lytį. Tyrimas parodė, kad informacijos ieškojimo laikas tarp vyrų ir moterų bemaž nesiskiria. Daug didesni skirtumai pastebėti lyginant lankytojus pagal amžiaus grupes. „Panašūs užsienio mokslininkų tyrimai rodo, kad kuo vyresni žmonės, tuo ilgiau ieško informacijos. Šią tendenciją patvirtino ir mūsų tyrimas. Išimtis – vyresni nei 65 m. respondentai, kurių rezultatai analogiški kaip ir 45–54 metų grupės respondentų“, – teigė dr. A. Šuminas. Mokslininkas su kolegomis ieškojo atsakymo ir galiausiai priėjo prie išvados, jog vyresni nei 65 m. amžiaus žmonės, sutikę dalyvauti šioje apklausoje, yra tiesiog gerai įgudę dirbti su kompiuteriu, dažnai ieško informacijos internete.

Muziejininkai suvokia virtualaus muziejaus svarbą

Galima pamanyti, kad muziejų svetainių administratoriai nežino, ko reikia dabartinei auditorijai, kad neišmano naujausių puslapių kūrimo madų ar nesugeba sukurti įtraukiančių svetainių. Visos šios prielaidos nutolusios nuo muziejininko realybės.

Pirmoje tyrimo dalyje paaiškėjo, kad pagrindinė Lietuvos muziejų problema yra žmogiškųjų ir finansinių išteklių trūkumas. „Dalis muziejų, turinčių labai daug padalinių, kartais turi vos kelis specialistus, kurie rūpinasi ne tik informacijos pateikimu virtualiuose muziejaus kanaluose, bet ir dirba atstovais žiniasklaidai, organizuoja renginius, juos fotografuoja“, – sakė dr. A. Šuminas.

Tyrimo panaudojimo galimybės neribotos

Paprastai akių stebėjimo tyrimus atlieka kompanijos, siekiančios, kad vizualūs produktai – reklama internete, spaudoje, spausdinti tekstai, internetinių svetainių, pakuočių dizainas – būtų kuo paveikesni, kad auditorija pamatytų tai, ką reikia, ir suprastų, kaip reikia. Kitaip tariant, siekiama, kad vizuali informacija būtų maksimaliai paveiki.

Medijų tyrimų laboratorijoje atlikti tyrimai ne tik atskleidžia Lietuvos nacionalinių muziejų komunikavimo virtualioje erdvėje ypatumus, yra vertingi mokslininkams, bet ir praverčia muziejininkams, siekiantiems interneto svetaines padaryti patrauklesnes, paveikesnes, draugiškesnes vartotojui. „Akių stebėjimo tyrimus naudoja mokslininkai, tačiau iš jų gautus duomenis reikia vertinti naudojant per papildomus tyrimus surinktą informaciją“, – teigė dr. A. Šuminas. Jis patvirtino, kad pirmas šalyje tyrimas apie interneto vartotojų naudojimosi muziejų puslapiais tendencijas neabejotinai gali tapti puikiomis gairėmis, siekiant, kad šie puslapiai taptų patrauklesni.