Dalyvaudami Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) įgyvendinamame projekte „Inovatyvaus verslo kūrimo skatinimas (INOVEKS)“ Vilniaus universiteto mokslininkai įkūrė penkias pradedančiąsias įmones.

Birželio mėnesį vienos iš naujai įsteigtų įmonių – UAB „Bioanalizės sistemos“ direktorius, Biochemijos instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas dr. Marius Dagys lankėsi Akrono miesto (JAV) pasauliniame verslo akseleratoriuje, kuris specializuojasi kuriant ir vystant pradedančiąsias technologines įmones biomedicinos, energetikos, elektronikos, informacinių technologijų srityje.  Šis vizitas buvo svarbus abiem pusėms. Vienas iš akseleratoriaus tikslų – zonduoti Šiaurės Europos regioną ir atsirinkti technologijas, kurias būtų galima adaptuoti ir vėliau pradėti gamybą JAV. Pradedančiosioms įmonėms tai puiki proga pasitikrinti savo galimybes, pasikonsultuoti su reikiamų sričių specialistais. Šis akseleratorius labai aktyviai veikia JAV Šiaurės Rytų Ohajo regione, užsiima biojutikliais, o kaip tik šioje srityje ryškus Vilniaus universiteto Biochemijos instituto Bioanalizės skyriaus mokslininkų įdirbis. Dėl šio akseleratoriaus sukurta daugybė darbo vietų, susikūrė daug naujų kompanijų, galinčių pasigirti milijoniniais pardavimais. Akseleravimo programa įsteigta merijos iniciatyva – tai miesto politika, kuri atsiperka.

Paklaustas apie šio akseleratoriaus ryšius su Lietuva, mokslininkas teigė nesąs pirmas Lietuvos atstovas, su kuriuo bendradarbiaujama. Ryšiais su Lietuva labai aktyviai rūpinasi Lietuvos garbės konsulė Ingrida Bublys, remdama įvairias iniciatyvas.

Dr. M. Dagio tikslas buvo pasitikrinti turimas technologijas ir verslo planą, komercializavimo galimybes: „Akseleratorius tarsi padeda susidėlioti viską į vietas, ten surinkti specialistai suteikia galimybę pažvelgti plačiau, užduodami svarbius, nepatogius klausimus. Jie turi kompetencijų įvertinti technologijas, puikiai išmano biojutiklių rinką. Yra du aspektai: mokslinis ir rinkos. Jau prieš važiuodami nusiuntėme jiems savo publikacijas, technologijų aprašymus, kad galėtų susidaryti vaizdą. Juos sudomino šis produktas ir taikymo sritis. Tai bendras interesas.“

Bendrovės specialistų vienas iš tikslų yra pagaminti prietaisą, kuris būtų skirtas inkstų ligomis sergančių žmonių gydymo kokybei pagerinti. Jis greitai ir pigiai išmatuoja kelis svarbius kraujo parametrus, iš kurių svarbiausias – šlapalas. Tai leidžia stebėti hemodializės eigą ir atitinkamai koreguoti procedūrą, pavyzdžiui, ją sutrumpinti. Mokslininkas pasakoja, kad susitikimuose pristatant idėją dalyvavo ir atstovai iš vietinių institutų bei Klivlendo ligoninės. Susitikimų metu prieita prie bendros išvados, kad sukurtos technologijos mokslinė dalis pakankamai kokybiška, o štai rinka ir jos poreikiai komplikuoti. Pasirodė, kad JAV dializuojamų pacientų tyrimai apskritai atliekami daug rečiau nei Lietuvoje, ir nuolatinių ligonių monitoringui neskiriama daug dėmesio.

„Tai buvo nelabai maloni išvada, bet situaciją galime keisti naudodami reklamą, rinkdamiesi partnerius – dializės įrangos gamintojus ir platintojus. Rasime kelią. Jų gydytojai galiausiai sutinka, kad būtų naudinga tokius matavimus atlikti dažniau, tačiau reikia su jais dirbti, šnekėtis, įrodinėti produkto naudą.“

Mokslininkas teigia, kad Biochemijos instituto darbuotojai, prieš kelis dešimtmečius komercializavę gliukozės bioanalizatorių, puikiai žino, kad visados reikia šnekėtis su gydytojais, įrodyti naujo prietaiso privalumus, tačiau patirtis liudija, kad visa tai atsiperka. Akrono specialistų patirtis taip pat rodo, kad ne visada sukurta technologija iš karto pasiteisina ir būna visiems priimtina. Dažnai reikia nemažai padirbėti pritaikant, reklamuojant produktą, įtikinant vartotojus ir įvertinant galimą rinką.

Dr. M. Dagys džiaugėsi galimybe šio vizito metu tikslingai bendrauti su mokslininkais, medikais, dirbančiais konkrečioje biojutiklių srityje, taip pat teisininkais, dirbančiais  medicininių  prietaisų rinkose: „Labai pravartu, kad šalia yra daug būtent tos srities įmonių, suinteresuotų bendradarbiauti. Jie turi patalpas, visą infrastruktūrą naujoms kompanijoms padėti, padeda gauti finansavimą. Lietuvoje tokios siauros srities specialistų nedaug, todėl būtų sudėtinga steigti kažką panašaus, nebent platesnės apimties. Be Biochemijos instituto, biojutiklių srityje Lietuvoje dirba nedaug mokslininkų. Verslininkai Lietuvoje laukia tik jau pagamintų produktų.“

Paklaustas, ar nebijojo atskleisti dar nepagaminto prietaiso paslapčių galimiems konkurentams, mokslininkas teigė, kad buvo gerai apsvarstęs, ką galima pasakoti, bet apskritai amerikiečiai atskleidė daugiau informacijos nei gavo. Dalijimasis mokslinėmis idėjomis, kuriuos yra publikuotos, patentuotos ir kurių atskleidimas nesudaro problemų technologijų komercializavimui, yra mokslinio progreso garantas, tai yra daroma nuolatos, pavyzdžiui, mokslinėse konferencijose.

„Mūsų institutas nuo pat pradžių rūpinosi ne tik mokslu, bet ir praktiniais pritaikymais. Nepriklausomybės metais atsivėrė naujos rinkos ir atsirado daug naujų niuansų, kurių nežinojome, – pripažįsta M. Dagys. – Išlaikyti pusiausvyrą tarp mokslo ir verslo gana sudėtinga. Mūsų komandos motyvacija – turėti nuo valstybinių šaltinių nepriklausomą pinigų srautą, kuris leistų dirbti mėgstamą darbą, plėtoti idėjas, įsigyti reikalingą aparatūrą ir visa kita. Atliekant fundamentinius tyrimus atrandamos naujos technologijos, tada prasideda inžinerija ir kuriami nauji produktai.“

„Kelionė į JAV buvo labai naudinga, leido pasitikrinti turimą informaciją ir sukauptą patirtį. Ne visada naujesnė, geresnė technologija lengviau pritaikoma, pripažįstama. Reikia įdėti daug darbo aiškinant prietaiso naudą ir skleidžiant informaciją arba rinktis kitokį variantą“, – tokias išvadas daro mokslininkas.

Vizito metu užmegzti naudingi kontaktai su Amerikos mokslininkais. Akrono tyrėjai turi biojutiklių technologijai reikalingų tikslinių prietaisų, kurie domina ir šioje srityje dirbančius Lietuvos mokslininkus, todėl ateityje galima tikėtis bendrų projektų.