Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos katedros studentai, vadovaujami prof. Arūno Poviliūno, 2009 m. kovo-balandžio mėnesiais atliko tyrimą – buvo apklausti Lietuvos mokyklų ir gimnazijų dvyliktokai. Siekta išsiaiškinti abiturientų specialybės ir mokymosi įstaigos pasirinkimo motyvus, jų nuomonę apie studijas užsienyje, vykdomą aukštojo mokslo reformą.

„Tyrimas atliktas kvalifikuotai ir yra tikslus, nes jo metu nustatyti abiturientų planai visiškai atitinka abiturientų elgesį, renkantis studijas“, – taip šį darbą apibūdina pats tyrimo vadovas prof. A. Poviliūnas. Tyrimas tarsi nupiešia Lietuvos abituriento paveikslą ir atskleidžia jo tikslus. Ypač daug dėmesio skirta specialybės pasirinkimui, nes dabartinės mokslo ir studijų reformos požiūriu nuo abiturientų pasirinkimo priklauso aukštųjų mokyklų finansavimas. Dauguma jaunuolių specialybę renkasi būdami vidutiniškai 17,2 metų. Tai turėtų padidinti susidomėjimą šiuo amžiaus tarpsniu. Kartu aukštosios mokyklos turėtų ieškoti būdų, kaip informuoti jaunus žmones, kad jų pasirinkimas būtų kuo geriau jų pačių apgalvotas ir remtųsi kuo tikslesnėmis žiniomis apie profesinės veiklos pasaulį. Tyrimo rezultatai leistų teigti, kad šiam amžiui būdingas noras jaustis ir elgtis savarankiškai turi įtakos suvokiant tikrovę ir vertinant savo galimybes.

Stojimo rezultatai patvirtino tyrimo duomenis, kad net 85 proc. abiturientų iš karto po mokyklos baigimo planavo studijuoti valstybiniame universitete ar kolegijoje, tik 2 proc. – profesinio mokymo įstaigoje. Dauguma, net 79 proc. apklaustųjų ketino stoti tik į Lietuvos aukštąsias mokyklas, tik į užsienio aukštąją mokyklą – 3 proc. abiturientų. Tyrimo metu, t.y. balandžio mėnesį, 82 proc. abiturientų jau buvo apsisprendę, kokią specialybę pasirinks. Didžioji dauguma pirmenybę teikė socialiniams mokslams. Stojimo rezultatai patvirtino tokius tyrimo metu atskleistus ketinimus. Vertinant motyvus, pagal kuriuos renkamasi aukštoji mokykla, pirmenybė teikiama tam, ar toje mokykloje yra studijų programa, kurią ketinama studijuoti (98 proc.); kokybiškam išsilavinimui (94 proc.); aukštos kvalifikacijos dėstytojams (92 proc.); galimybei įgyti praktišką specialybę (90 proc.), tuo tarpu studijų kaina ir galimybė studijuoti nemokamai abiturientams nėra tarp pirmųjų prioritetų.

Didesnė dalis apklaustųjų mano, kad jiems pakanka informacijos apie studijas (38 proc. pakanka, visiškai pakanka – 4 proc.). Kaip jie vertina turimą informaciją? Abiturientams pakanka informacijos apie suteikiamą kvalifikaciją, studijuojamus dalykus ir kt, bet trūksta informacijos techniniais klausimais (priėmimo sąlygos, konkursinių eilių sudarymo tvarka ir kt). Tarp informacinių šaltinių, iš kurių sužinoma apie studijas Lietuvoje, pirmauja internetinės svetainės. Tyrimui vadovavęs prof. A. Poviliūnas, analizuodamas surinktus duomenis, pastebėjo tokią tendenciją – 70 proc. apklaustųjų yra pasirengę studijas finansuoti savo lėšomis, jeigu negautų kito finansavimo. Paskolas mokėti už mokslą pasirengę imti tik 13 proc. Peršasi išvada, kad jaunuolių noras patekti į aukštąją mokyklą yra žūtbūtinis. „Jaunas žmogus mano, kad jis savarankiškas, bet finansinės paramos tikisi iš tėvų ir giminių“, – konstatuoja profesorius. Tyrimas atskleidė dar vieną svarbų dalyką – po mokyklos baigimo 80 proc. jaunuolių ketina rinktis studijas Lietuvoje, 10 proc. išvažiuoti studijuoti į užsienį. Visas kalbas, kad Lietuvoje išskirtinai prasta studijų kokybė, reikia važiuoti į užsienį ir kad daug kas išvažiuoja, prof. A. Poviliūnas laiko nepagrįsta žiniasklaidos suformuota nuomone. Anot pašnekovo, išvažiuoti studijuoti į užsienį nėra taip paprasta – mokyklose turi būti sukurta tam tikra infrastruktūra, padedanti mokiniui patekti į užsienio universitetus. Jeigu jos nėra – išvykti į užsienį mokytis nėra paprasta. Tai patvirtina tas faktas, kad į užsienio universitetus išvyko studijuoti tik keli šimtai abiturientų, daugiausia iš prestižinėmis laikomų mokyklų, kuriose tokia infrastruktūra yra sukurta. Būtent tokių mokyklų vadovai, kurdami savo mokyklos „išskirtinį“ įvaizdį, mėgsta pabrėžti, kad Lietuvos universitetai nuo jų yra atsilikę.

Tyrimo metu buvo pabandyti įvertinti studijų užsienyje motyvai. Prof. A. Poviliūnas pastebėjo tokią tendenciją – jeigu būtų vienodos studijų svetur ir Lietuvoje galimybės, norinčiųjų studijuoti užsienyje būtų daugiau tarp tų, kurių šeimų pajamos yra mažesnės ir mokymosi rezultatai kiek prastesni. „Šiuo metu Lietuvoje emigracija yra vienas iš labiausiai paplitusių būdų, kaip spręsti ekonominio pobūdžio problemas. Tad noras studijuoti užsienyje gali būti siejamas ne tiek su realiais ketinimais studijuoti, kiek su noru emigruoti, ieškant, jaunimo manymu, efektyvių būdų, kaip kurti laimingesnę savo ateitį. Tokiu atveju užsienio aukštoji mokykla tampa metafora, kuri išreiškia norą emigruoti, ieškant geresnio gyvenimo galimybių“, – sako profesorius. Tyrimas rodo, kad dauguma norėtų studijuoti Didžiojoje Britanijoje.

Tyrimą žadama tęsti ir kitais metais, papildant naujais aspektais.