Rugpjūtį įvyko jau šeštoji tarptautinės Salų kalbotyros vasaros mokyklos Academia Grammaticorum Salensis studijų savaitė.

Ją surengė Vilniaus universitetas, Klaipėdos universitetas, Vilniaus pedagoginis universitetas ir asociacija „Academia Salensis“. Kalbotyros vasaros mokyklos idėja gimė iš Belgijos kilusiam Axeliui Holvoetui: jis, pastebėjęs, kad naujos lingvistinės teorijos dar nepakankamai žinomos Lietuvos mokslinei bendruomenei ir retai taikomos lietuvių kalbos tyrimams, nusprendė Salų dvare surengti kalbotyros vasaros stovyklas, suteikiančias galimybę įvairių sričių lingvistams ir akademiniam jaunimui pasisemti naujų šiuolaikinės kalbotyros žinių. Susidomėjimas pranoko rengėjų lūkesčius, ir Salų dvare vykstančios stovyklos kasmet sulaukia vis daugiau dalyvių, plečiama ir kviestinių paskaitininkų geografija.

Paskaitas Academia Grammaticorum Salensis Sexta skaitė garsūs mokslininkai iš visos Europos: apie sintaksinius ryšius kalbėjo Axelis Holvoetas, sakinių jungimo problemas aptarė Nicole Nau, generatyvistų požiūrį į sakinio sandarą pristatė Pawełas Rutkowskis. Gamtos apsuptyje istorinės kalbotyros seminarus vedė Wojciechas Smoczyńskis. Pranešimus įvairiomis temomis taip pat skaitė Anna Daugavet, Mikita Suprunchukas, Jurgis Pakerys ir Kristina Lenartaitė.

Salų kalbotyros vasaros mokykloje dalyvavo kelios dešimtys kalbotyros problemomis besidominčių mokslininkų ir entuziastų iš visos Lietuvos. Kaip ir pernai, žinių čia sėmėsi ir kelios prieš porą metų atsikūrusios Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Studentų mokslinės draugijos narės: ir ne tik klausėsi garsių mokslininkų paskaitų, domėjosi kalbos mokslo perspektyvomis, užsienio universitetuose vykdomais mokslo projektais ir rašomais mokslo darbais, bet ir turėjo galimybę pabendrauti su kitų universitetų dėstytojais.

Academia Grammaticorum Salensis Sexta dalyviai ne tik klausėsi įdomių paskaitų, bet ir dalyvavo kultūriniuose renginiuose: stovyklos atidarymo iškilmes pradėjo akordeonistų trio „Chill‘out“, vėliau buvo rodomas Paršiuko Ikaro lėlių teatro spektaklis „Sniego karalienė“ (pagal H. K. Anderseno pasaką), skambėjo Kauno styginių kvarteto koncertas, jaukioje Salų bažnytėlėje aidėjo sakralinės muzikos koncerto „Ave Maria“ (atlikėjos G. Grigaitė-Zalatorienė ir S. Jančaitė) garsai, o paskutinę dieną visų ausis ir širdis džiugino M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondo rengiamas Academia Grammaticorum Salensis Sexta uždarymo koncertas „Populiarioji muzika ir retro“.

Kad Academia Grammaticorum Salensis įgytos žinios ir naujos mokslo idėjos pasiektų ne tik kalbotyros vasaros mokyklos dalyvius, pradėta leisti knygų serija Bibliotheca Salensis, kurioje Salose skaitytų pranešimų pagrindu spausdinami atskirų lingvistinių teorijų įvadai, o šiai serijai parašytos knygos verčiamos į lietuvių kalbą. Šiuo metu yra išėjusios šios Bibliotheca Salensis serijos knygos: Bohumilo Vykypělo „Hjelmslevo glosematika ir baltų kalbų fonologija“, Wojciecho Smoczyńskio „Laringalų teorija ir lietuvių kalbos istorija“, Irenos Sawickos „Arealinės fonetikos (fonetinės geografijos) įvadas“, Vladimiro Plungiano „Gramatinės tipologijos įvadas“.

Academia Grammaticorum Salensis deklaruojami tikslai nesiriboja dalykine sritimi, t. y. noru atnaujinti, praturtinti pasaulyje paplitusiomis idėjomis lietuvių kalbos tyrinėjimus. Yra ir dar vienas, ne mažiau svarbus, tikslas – palaikyti Salų dvarą, prikelti jį naujai gyvybei, naujiems kultūriniams renginiams. Ne veltui kiekvieną vakarą vasaros mokykloje vyksta po įdomų, ne tik susirinkusiems mokyklos dalyviams, bet ir visiems Salų ir aplinkinių vietovių gyventojams skirtą, renginį. Vienas iš jų – Kauno styginių kvarteto koncertas. Įdomu, kuo išskirtinis jis buvo patiems muzikantams? Apie Academia Grammaticorum Salensis Sexta kalbamės su Kauno styginių kvarteto vadovu violančelininku Saulium Bartuliu.

Surengta jau šeštoji Salų kalbotyros vasaros mokykla. Kauno styginių kvartetas kultūrinėje renginio dalyje dalyvavo taip pat ne pirmą kartą. Kas traukia čia sugrįžti?

Traukia žmonės. Mano šeimoje yra lituanistų (mama ilgą laiką dirbo „Šviesos“ leidyklos redaktore) – žinau, kokie jie įdomūs, išsilavinę ir kūrybingi žmonės. Ypač šio renginio sielos Gina ir Axelis. Šioje stovykloje tiesiog spinduliuoja rimto mokslinio darbo, geranoriškumo ir kūrybos aura. Imponuoja kultūros išsaugojimo, bendruomeniškumo dvasia. Grodamas stovyklos ir miestelio klausytojams, negali nesižavėti jų kultūriniu troškuliu. Tai ir traukia sugrįžti vėl ir vėl…

Esate koncertavę ne tik Lietuvoje, bet ir daugely Europos šalių, ir kituose žemynuose. Ar dažnai tenka groti dvaruose? Ką galite pasakyti apie šių kultūros paveldo statinių būklę Lietuvoje ir užsienyje?

Užsienyje dažnai vyksta įvairūs muzikos festivaliai dvaruose, pilyse. Nemažai teko dalyvauti, iš jų išskirčiau Wurzer Sommerkonzerte festival, vykstantį Vokietijoje, Bavarijoje, Vurco miestelyje – nuostabiai sutvarkytame senoviniame dvare, kur didelėje erdvėje išsitenka kelios mūzos: į kūrybinę stovyklą pakviečiamas skulptorius (kaskart vis kitas, iš įvairiausių pasaulio šalių), sudaroma kelis mėnesius trunkanti muzikos festivalio programa (atlikėjai taip pat iš viso pasaulio), o publika suvažiuoja iš visos Vokietijos. Įdomu po koncerto pabendrauti su šiauriausio Vokietijos miesto melomanu, kuris, pasirodo, esąs chirurgas… Festivaliai tokiose erdvėse dažniausiai išsiskiria šventiškumu, nuoširdumu, aukšta menine kokybe.

Lietuvoje taip pat tenka dažnai koncertuoti dvaruose. Vieni jų jau gražiai restauruoti, kiti, deja, dar tik laukia savo eilės… Viltingai nuteikia nebent ryškėjanti tendencija gelbėti unikalų kultūros paveldą, belieka tikėtis, kad ir šioje srityje tapsime tikrais europiečiais.

Salų kalbotyros vasaros mokykla – kuo išskirtinis griežimas čia? Ar daug tokių specializuotų, tam tikros mokslo srities ar panašių renginių tenka koncertuoti?

Kaip minėjau, labiausiai čia koncertuoti traukia nuoširdus stovyklos dalyvių kultūros poreikis. Konceptualių lietuvių literatūros ir gramatikos problemų analizė, paspalvinta mini muzikos festivaliu – puikus rezultatas, kurį jaučiame atvykę koncertuoti į stovyklą. Mintyse Academia Grammaticorum Salensis prilyginu kitam Lietuvos kultūros reiškiniui – Thomo Manno festivaliui Nidoje, išsiskiriančiam ypatingu konceptualumu.

Ar kaip nors specialiai rinkote programos kūrinius šiam renginiui?

Be abejo. Kūrinius koncertui priderinome prie gražios architektūrinės erdvės, nuoširdžių klausytojų, tarp kurių atvykusių buvo ir iš aplinkinių miestų, pavyzdžiui, iš Rokiškio.
Norėjome, kad būtų rimta, bet nelabai sudėtinga programa.

Ar galime tikėtis Kauno styginių kvartetą išgirsti ir kitose Salų kalbotyros vasaros mokyklose?

Su džiaugsmu priimtume kvietimą vėl koncertuoti Academia Grammaticorum Salensis stovykloje, Jūsų muzikos festivalyje. Programą parinktume tikrai įdomią ir turiningą.

Academia Grammaticorum Salensis Sexta parėmė Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas, Kamajų seniūnija, Salų bendruomenė ir dr. Bernhardas Waelchli (Berno universitetas, Šveicarija).

Labai ačiū už pokalbį.

Parengė Aistė Vareikytė

Kalbino Giedrė Junčytė-Bagdonienė