Mažumų samprata – įvairialypė, nubrėžiama atsižvelgiant į didžiumą. Sąlyginai mažumos skirstytinos į objektyvias ir ideologines. Daugelis istoriškai ir šiandienos pasaulyje suvokiamų mažumų (tautinės, kultūrinės, religinės, politinės, socialinės, seksualinės ir kt.) turi savo kolektyvinį santykį su spauda ir raštija apskritai. Kiekviena prarasta, išlaikyta ar naujai gimstanti knygos kultūros tradicija reikšmingai turtina tautos ir valstybės gyvenseną. Palyginti negausus Lietuvos masonų XIX a. pirmosios pusės (masoniškai – šešto tūkstantmečio) spaudos palikimas jos tyrėjams užduoda ne vieną klausimą. Kokie subtilūs ir mažai pažįstami klodai slypi sentikių, totorių, karaimų, žydų ir kt. Europos tautų knygos kultūroje? Šiandien Lietuvos etnografinių regionų metai gręžia žvilgsnį ir į regionų leidybos problemas.

Tradicinėje 25-ojoje tarptautinėje mokslinėje knygotyros konferencijoje, vykusioje rugsėjo 25–26 d. Lietuvos mokslų akademijoje, buvo atsigręžta į mažumų knygos kultūros įvairovės istorines patirtis ir išlikimo problemas šiomis dienomis. Konferencijos organizatorių – Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Knygotyros ir dokumentotyros instituto ir Lietuvos mokslų akademijos Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus – pasirinkta tema „Mažumų knyga: istorinės patirtys ir šiandienos raiškos globaliame pasaulyje“ sulaukė susidomėjimo ir paramos iš tarptautinių konferencijos partnerių: Autorystės, skaitymo ir leidybos istorijos draugijos (SHARP) ir Šiaurės, Baltijos šalių ir Rusijos knygos, bibliotekų ir skaitymo istorijos tinklo (HIBOLIRE).

Konferenciją atidarė ir sveikinimo žodį tarė SHARP prezidentas prof. Ianas Gaddas, VU mokslo prorektorius prof. Rimantas Jankauskas ir VU Komunikacijos fakulteto prodekanė doc. Renata Matkevičienė.

Savo įžvalgomis ir patirtimi dalijosi trisdešimt devyni pranešėjai iš Lietuvos ir užsienio šalių. Pranešimus skaitė užsienio svečiai prof. dr. Larisa Dovnar (Baltarusija), dr. Jana Dreimanė (Latvija), dr. Teuvo Laitila (Suomija), doc. Jelena Lakuš (Kroatija), prof. Bertrand’as Legendre’as (Prancūzija), dr. Ilka Mäkinenas (Suomija), doc. Aile Möldre (Estija), dr. Sophie Noël (Prancūzija), dokt. Marko Pavlovskis (Kroatija), dokt. Brooke Palmieri (Didžioji Britanija), Angusas Phillipsas (Didžioji Britanija), doc. Tiiu Reimo (Estija), dr. Robertas Barnetas Riteris (JAV), prof. Elena Macevičiūtė (Švedija), doc. Kirsti Salmi-Niklander (Suomija), doc. Davidas Šporeris (Kroatija), dr. Nives Tomašević (Kroatija), Ilmaras Vaaro (Estija), doc. Zoranas Velagićius (Kroatija) ir dokt. Brigita Walin (Švedija). Užsienių šalių kolegų mokslinės komunikacijos bei patirties judėjimas praturtina vietos tyrėjų pažinimą, suteikia naujų žiūros kampų, brandina tarptautinių tyrimų galimybes.

Plenarinius pranešimus skaitė VU docentė Jurgita Verbickienė, doc. K. Salmi-Niklander iš Helsinkio universiteto (Suomija), prof. B. Legendre’as iš Paryžiaus 13-ojo universiteto (Prancūzija) ir A. Phillipsas iš Tarptautinio Oksfordo leidybos centro (Didžioji Britanija). Doc. J. Verbickienė pranešime kvestionavo Lietuvos istoriografijoje įtvirtintą daugiakultūriškumo paradigmą pateikdama įdomių argumentų, kurių pagrindu galima pakalbėti apie glaudesnę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės socialinių struktūrų ir tautinių grupių integraciją. Doc. K. Salmi-Niklander tyrinėja suomių emigrantų spaudos ir rankraštinio paveldo problemas, susijusias su emigrantų tautinių tapatybių ir jų spaudos relikvijomis. „Google“ vertėjo atsiradimas daugelį Suomijos emigrantų Šiaurės Amerikoje paskatino vėl atsiversti senas suomiškas knygas. Prof. B. Legendre’as, atkreipdamas dėmesį į „kultūrinio imperializmo“ pakaitalą, atsiradusį žlugus politiniam jo pirmtakui, analizavo prancūzakalbę leidybą Afrikoje. Profesorius iškėlė įdomių samprotavimų apie Afrikos leidybą. Šią rinką yra monopolizavę Prancūzų leidėjai, o prancūzų rašytojai Afrikos šalyse yra kur kas populiaresni nei vietiniai kūrėjai. Žinomas leidybos praktikas, Tarptautinio Oksfordo leidybos studijų centro direktorius A. Phillipsas savo pranešime pristatė knygos vertės globalėjančiame ir kartu prarandančiame kultūrinę įvairovę pasaulyje problemas. Knygos vertės kaitos ir jos vertinimo matų, ateities leidybos perspektyvų, esamų tendencijų ir pasiekimų suvokimas įnešė svarbių įžvalgų apie mažų šalių kultūros politikos galimybes ir būtinus sprendimus. Pranešėjas pažymėjo, kad tautinės knygos kultūros įvairovės išlaikymas yra viena iš esminių kultūros politikos veiklos gairių.

Visa tolesnė konferencijos programa susidėjo iš keturių teminių blokų, padalijusių pranešimus į šešias sekcijas. Pirmojoje sekcijoje susitelkta į Europos spausdintos ir rankraštinės knygos sugyvenimo epochą, kurioje gimė ir mainėsi daugelis raštijos tradicijų. Užsienio svečiai nagrinėjo Kroatijos (Dr. N. Tomašević ir doc. D. Šporeris) ir Anglijos knygos kultūros (B. Palmieri) tradicijas. Lietuvos pranešėjai susitelkė į naujųjų laikų ir viduramžių Lietuvos situaciją atskleisdami rankraštinės ir spausdintos knygos sąsajas (dr. Rima Cicėnienė), pirmąsias žinomas Lietuvos moterų skaitymo patirtis (Gita Drungilienė), totorių rankraštinių knygų teksto raidos ypatumus (doc. dr. Galina Miškinienė).

Tautų pavasaris, XIX a. viduryje išjudinęs mažas Europos tautas, atnešė svarbių pokyčių leidybinėje veikloje. Lyginamieji ir analitiniai Balkanų (doc. J. Lakuš, M. Pavlovskis), Baltijos (doc. A. Möldre, prof. Aušra Navickienė) ir Šiaurės Europos (dr. I. Mäkinenas) tautų knygos istorijos tyrimai leido suvokti, kad daugelis mažų Europos tautų siekė sukurti savo nacionalinę knygos kultūrą, kurioje švietimo sistema, veiklus raštijos veikėjų kontingentas ir nacionalinė knyga taptų pagrindiniu regionines grupes vienijančiu įrankiu.

Naujaisiais laikais atrasti pasaulio kontinentai ir įsibėgėjanti globalizacija paskleidė Europos išeivių bendruomenes po Šiaurės Amerikos ir Vakarų Europos šalis. Sekcijos pranešimuose susitelkta į Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių (prof. Remigijus Misiūnas, Jolanta Budriūnienė) ir latvių (dr. J. Dreimane) leidybos istorijos problemas. Šių dienų lietuviškos spaudos svarbą Prancūzijos lietuvių bendruomenėse analizavo dr. Laura Jankevičiūtė. Pasak A. Phillipso, emigrantų bendruomenių informacinių poreikių tenkinimui didelę įtaką gali turėti skaitmeninių knygų pasiūla, leidžianti išvengti senųjų transportavimo išlaidų.

Su paraleidybos problemomis susidurta dr. R. Barneto Riterio pranešime apie Alabamos knygos menininkų gamtosauginius projektus. Konferencijoje atkreiptas dėmesys į bibliofilinių (doc. Alma Braziūnienė) ir tarminių (dr. Tomas Petreikis) leidinių leidybą Lietuvoje, iškelta pasiūlymų dėl šios specifinės spaudos produkcijos atpažinimo ir apskaitos. Daugiakultūriškumo atspindžių dr. Inga Liepaitė ieškojo rašytojo Antano Vienuolio-Žukausko asmeninėje bibliotekoje. Pristatytos etnokonfesinės patirtys XIX a. Vilniaus kapinių memorialiniuose įrašuose (dokt. Kšištofas Tolkačevskis). Prof. dr. Arvydas Pacevičius gilinosi į Lietuvos masonų knygų leidybos ir meninio apipavidalinimo ypatybes išryškindamas šiai organizacijai būdingą simbolizmą.

Gausiausia Europos tautinė mažuma – žydai – turėjo savo senąją knygos kultūrą, XX a. pirmoje pusėje patyrusią savitų permainų. Pranešimuose aptartos Lietuvos žydų skaitymo kultūros transformacijos (dr. Larisa Lempertienė) ir Suomijos žydų periodinės leidybos projektai (dr. T. Laitila). Iš prof. L. Dovnar pranešimo paaiškėjo, kad žydų valstybinė kalba kartu su baltarusių, lenkų ir rusų kalbomis buvo įtvirtinta XX a. trečiame dešimtmetyje Baltarusijos Socialistinėje Respublikoje. Rytų Europos šveicariškas pavyzdys buvo užgniaužtas stalinistinių pertvarkų metu. Permainingą ir nemenkai politizuotą baltarusių leidybinę veiklą Nepriklausomos Lietuvos metais tyrinėjo dr. Tomaszas Błaszczakas. Seniausios tautinės mažumos Estijoje – švedų – leidybinę veiklą ir esamą situaciją pristatė doc. T. Reimo. Savo ruožtu dr. Halina Kobeckaitė aptarė šiandienos knygų leidybą karaimų kalba Lietuvoje. Antrasis pasaulinis karas keitė daugelio Europos valstybių etninės sudėties paveikslą naujai perbraižydamas ir politinį žemėlapį, todėl ne visos mažumų raštijos tradicijos galėjo toliau kokybiškai gyvuoti ir keistis.

Šių dienų pasaulis išgyvena sparčią leidybos kaitos epochą, kurioje mažų šalių leidėjai ieško savosios vietos po saule. Prancūzijos leidybos verslo struktūrą analizavusi dr. S. Noële išryškino mažų leidyklų vietą šiame sektoriuje. Į mažos šalies leidybos specifiką dėmesį atkreipė doc. Z. Velagićius. Jis pabrėžė ne komercinę, bet kultūrinę šio verslo pusę. Lietuvos kultūrinės periodikos išlikimo problemas gvildeno dokt. Asta Urbanavičiūtė. Internetinių knygų lankytojų elgesio analizės, pasitelkiant akių sekimo įrangą, rezultatus pristatė doc. Arūnas Gudinavičius ir doc. dr. Andrius Šuminas. Su Švedijos knygų rinkos pasiekimais platinant skaitmenines knygas supažindino prof. E. Macevičiūtė ir B. Walin. Daugumai mažų šalių leidėjų iškyla panašių problemų, todėl tokio pobūdžio konferencijos leidžia pasikeisti esama patirtimi ir ieškoti pasiteisinusių sprendimų.

Globalėjančiame pasaulyje knygos kultūros įvairovės užtikrinimas tampa vis reikšmingesniu akademinių diskusijų ir valstybės politikos strategijų klausimu. Dalyvavimas konferencijoje buvo atviras, o visi norintieji galėjo žiūrėti jos tiesioginę transliaciją internetu, todėl organizatoriai viliasi, kad dvi dienas vykusi mokslinė diskusija atkreips dėmesį į esamas kultūros politikos ir leidybos verslo problemas. Konferencijos organizatoriai tikisi, kad išsakytos mintys bus išgrynintos ir apibendrintos suguls naujuose „Knygotyros“ tomuose.