Šiemet startavo naujoji aukštojo mokslo reforma, su kuria pirmiausia teko susidurti šiais metais į šalies universitetus ir kolegijas stojusiems abiturientams. Pasak Vilniaus universiteto Studijų direkcijos Priėmimo skyriaus vedėjo doc. dr. Aloyzo Antano Pažėros, dar per anksti pasakyti tikslų įstojusiųjų į Vilniaus universitetą skaičių, nes dar ne viskas suskaičiuota iki galo, tačiau jau dabar aišku, kad daugiau negu kitos Lietuvos aukštosios mokyklos studijų krepšelių surinko būtent VU.

Seniausiajam Lietuvos universitetui pavyko sėkmingai prisitaikyti prie naujos stojimo sistemos.

Reforma pakoregavo stojimą

A. A. Pažėros teigimu, reformą imtasi įgyvendinti dideliais tempais. Švietimo ir mokslo ministerija nustatė valstybės finansuojamų studentų priėmimo į aukštąsias mokyklas principus. Kiekvienai iš šešių studijų krypčių, pagal kurias šiemet vyko priėmimas, buvo sudaromos studentų, pretenduojančių gauti finansavimą, eilės. Ar pateks būsimas studentas į valstybės finansuojamą vietą, ar ne – priklausė nuo jo vietos šioje eilėje, kuri buvo sudaroma pagal brandos atestatų duomenis. Valstybės finansuojamos vietos nebuvo padalytos, kaip anksčiau, tarp aukštųjų mokyklų – gavę krepšelius studentai patys nuspręsdavo, į kurią aukštąją mokyklą juos „nešti“.

Universitetai ir kolegijos galėjo nurodyti ir papildomas priėmimo sąlygas. Pavyzdžiui, stojusieji į žurnalistiką Vilniaus universitete būtinai turėjo dalyvauti kūrybiniame konkurse ir tik išlaikę šį stojamąjį egzaminą galėjo pretenduoti į šią specialybę. Be to, iš visų stojusiųjų į Vilniaus universitetą buvo reikalaujama, kad jų konkursinis balas būtų ne mažesnis negu 50 proc. nuo galimo maksimalaus balo. Taip VU siekė atrinkti pačius gabiausius ir labiausiai motyvuotus studentus.

Netekome lenkų filologijos

Šiemet aukštosioms mokykloms buvo leista priimti į valstybės finansuojamas vietas 10 proc. daugiau studentų negu pernai. Ne visoms aukštosioms mokykloms tai pavyko padaryti. Geriausiai su šia užduotimi susitvarkė Vilniaus universitetas. Neblogai pritraukti studentus su studijų krepšeliais sekėsi Vilniaus Gedimino technikos universitetui ir Kaune esančiam Vytauto Didžiojo universitetui. Pasak A. A. Pažėros, Mykolo Romerio universitetas surinko nemažai studentų, pasiryžusių mokėti už studijas. Visiems kitiems Lietuvos universitetams sekėsi prasčiau.

Tarp VU studijų programų buvo užfiksuota ir viena netektis. Šiemet nepavyko surinkti studentų, pageidaujančių studijuoti lenkų filologiją. Ši studijų programa pastaraisiais metais nuolat atsidurdavo tarp mažiausiai susidomėjimo susilaukiančių studijų programų. Pasak A. A. Pažėros, šiemet į ją geriausiu atveju ateitų ne daugiau kaip keturi valstybės finansuojami studentai – to nepakanka, kad ši studijų programa būtų vykdoma.

Populiariausios studijų programos išlieka tos pačios

Tarp populiariausių Vilniaus universiteto studijų programų absoliučią lyderystę išlaiko dieninės ekonomikos studijos. Stoti į jas norą pareiškė beveik 2,2 tūkst. abiturientų, iš jų net 899 nurodė šią studijų programą kaip pirmą pageidavimą. Labai populiarūs yra ir politikos mokslai. Aukštas pozicijas jau tradiciškai išlaiko teisė ir vadyba. Medicinos fakultete, kaip ir anksčiau, labai paklausi yra odontologija.

Kalbėdamas apie priėmimą, A. A. Pažėra pažymėjo ir vieną nerimą keliančią tendenciją. Pasak jo, buvo atvejų, kai tikrai labai gabūs abiturientai, su aukštais balais, po kurio laiko atsiimdavo dokumentus ir nedalyvaudavo bendrame priėmime į Lietuvos aukštąsias mokyklas. VU Studijų direkcijos Priėmimo skyriaus vedėjas mano, kad šiems abiturientams greičiausiai pavykdavo įstoti į kokią nors užsienio aukštąją mokyklą ir jų daugiau nedomino perspektyva studijuoti Lietuvoje.

Viktoras Denisenko