Rugsėjis. Bendrabučius, fakultetus ir jų auditorijas užplūsta ką tik iškeptų pirmakursių banga. Laisvė, pasikeitusi aplinka ir dienos ritmas iš esmės koreguoja kai kurių studentų gyvenseną. Makaronai, bulvės, greitai paruošiamos sriubos tampa įprasta raciono dalimi. Pradedama mažiau miegoti, pasitaiko ir piktnaudžiavimo psichoaktyviosiomis medžiagomis. Kaip nepamiršti (o galbūt išmokti) sveikos gyvensenos, pataria Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto lektorius dr. Valerijus Dobrovolskis.

Savo disertacijoje tyrėte Lietuvos studentų gyvenseną. Kodėl pasirinkote tokį tyrimo objektą?

Studijos – tai laikotarpis, kuriuo lengvai įgyjami netinkami gyvensenos įpročiai, o šie gali turėti neigiamų padarinių ateityje. Gali padaugėti tokių lėtinių ligų kaip kraujagyslių sistemos ligos, padidėjęs kraujospūdis, antrojo tipo diabetas, insultas, kai kurių tipų vėžys, griaučių raumenų sistemos ligos ir net įvairūs psichikos sveikatos sutrikimai. Būtent todėl pasirinkau tyrinėti studentų gyvenseną.

Kokie veiksniai paprastai nulemia studentų mitybos ir gyvensenos ypatumus?

Sveikai studentų mitybai įtakos turi gyvenamoji aplinka, pakankamas fizinis aktyvumas ir geros žinios apie mitybą. Vaikinai paprastai fiziškai aktyvesni. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą lemia tai, kad jas vartoja studentų pažįstami asmenys. Vienų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą veikia kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas.

Išsiaiškinote, kad studentų mityba neatitinka sveikos mitybos rekomendacijų. Kokias rekomendacijas galėtumėte išskirti?

Pagrindinės būtų tokios:

• Kelis kartus per dieną valgyti įvairių, dažniau šviežių, vietinių daržovių ir vaisių.
• Kelis kartus per dieną valgyti grūdinių produktų.
• Žuvies valgyti bent du ar tris kartus per savaitę.
• Valgyti nesūrų maistą. Bendras druskos kiekis maiste, įskaitant gaunamą su rūkytais, sūdytais, konservuotais produktais, duona, neturi būti didesnis kaip vienas arbatinis šaukštelis per dieną (5 g).
• Valgyti reguliariai.

Tyrime vertinote ir studentų žinias apie sveiką mitybą. Išvada – jos nepakankamos. Kaip manote, kodėl taip yra?

Dr. Valerijus Dobrovolskis. Asm. arch. nuotr.

Mitybos raštingumas – nauja sritis. Tyrimų atlikta nedaug, dažniausiai analizuojamas studentų požiūris į mitybą arba vertinamos jų žinios apie ją. Manytina, kad studentai nelabai domisi sveika mityba. Galima daryti prielaidą, kad jauniems žmonėms trūksta patikimos informacijos apie tinkamą gyvenseną. Galbūt įtakos turėjo šeimos mitybos įpročiai.

Jūsų darbas taip pat atskleidė, kad labai didelė dalis (84,9 proc.) studentų per paskutines 30 dienų vartojo alkoholį. Ką apie neigiamą jo poveikį turėtų prisiminti jauni žmonės?

Reikėtų žinoti, kad nuolatinis ir gausus alkoholio vartojimas kenkia smegenims, kepenims ir kitiems gyvybiškai svarbiems organams. Alkoholiniai gėrimai yra labai kaloringi, todėl jie yra vienas iš svarbių nutukimo rizikos veiksnių. Be to, svaigieji gėrimai žadina apetitą, todėl suvalgoma daugiau maisto. Alkoholis didina arterinį kraujospūdį, o jo skilimo produktai toksiškai veikia širdies raumenį, gali sutrikti širdies ritmas. Sistemingai vartojant alkoholinius gėrimus, didėja rizika susirgti ūmiu ar lėtiniu kasos uždegimu.

Remiantis Jūsų tyrimo duomenimis, galima teigti, kad marihuana – dažniausiai tarp studentų paplitusi narkotikų rūšis. Žmonės dažnai aiškina, kad „žolės“ suktinė ne tokia kenksminga kaip paprasta cigaretė ir prie jos nepriprantama. Ar iš tikrųjų taip yra?

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad kanapės (ir jų dalys) įrašytos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą. Dėl žalingų padarinių žmogaus sveikatai uždrausta jas vartoti. Kanapės sutrikdo asmens gebėjimą įsiminti ir išlaikyti dėmesį. Nuolatos rūkant, sumažėja motyvacija užsiimti veiklomis, kurios prieš tai teikė pasitenkinimą. Kartais kanapės gali sukelti nerimą, baimę, nepasitikėjimą arba paniką, ypač tiems, kurie dar neturi narkotikų vartojimo patirties arba vartoja neįprastoje aplinkoje. Perdozavus galima patirti ūmią psichozę, kuriai būdingos haliucinacijos, manija, asmens tapatumo jausmo praradimas. Kanapės yra psichoaktyvioji medžiaga, galinti sukelti priklausomybę. Jai išsivysčius, jaučiamas labai stiprus poreikis nuolat būti apsvaigusiam. Žmogui tampa sunku kontroliuoti kanapių vartojimą ir jis nebegali sustoti net norėdamas ir net tuomet, kai dėl to nukenčia jo ir jo artimųjų gyvenimo kokybė.

Ne paslaptis, kad per sesiją studentų suvartojamas kofeino kiekis (kava, energiniai gėrimai) smarkiai padidėja. Kokią žalą jis gali sukelti?

Kofeinas stimuliuoja medžiagų apykaitą, pagreitina kvėpavimą, kraujotaką, veikia psichinį ir fizinį darbingumą. Tačiau tuo pat metu kofeinas didina ir mūsų arterinį kraujospūdį, gali sukelti virškinimo sistemos sutrikimų.

Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad kavoje yra ne tik kofeino. Kitos joje esančios medžiagos žmogaus organizmą veikia ne taip. Švedų mokslininkai 2002 m. aptiko medžiagą akrilamidą, kuris susidaro, kai kaitiname produktus. Nustatyta, kad jo daugiausia bulvių traškučiuose, sausainiuose ir kavoje. Akrilamidas yra kancerogeninė medžiaga, didinanti riziką išsivystyti įvairių formų vėžiui.

Rūkymas – taip pat dažnas sesijos palydovas. Ta proga daromos pertraukėlės, teisinamasi, kad jis mažina stresą. Ar iš tikrųjų taip yra?

Tai, kad rūkymas mažina stresą, yra mitas. Iš tiesų jis neatpalaiduoja, o slopina svarbiausias centrinės nervų sistemos sritis. Pripratęs prie cigaretės asmuo be jos negali atsipalaiduoti. Tyrimais įrodyta, kad ilgainiui nikotinas blokuoja smegenų ląsteles ir sumažina galimybę patirti malonumą. Be to, rūkymas gali sukelti širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemos problemų, vėžį, kitas ligas ir sveikatos sutrikimus. Mesti rūkyti – veiksmingiausias būdas sumažinti sergamumą rūkymo sukeltomis ligomis.

Rūkantiesiems reikalinga dvejopa pagalba. Vienus reikia skatinti mesti rūkyti ir stiprinti jų motyvaciją, kitiems, jau norintiems ir pasiryžusiems šio įpročio atsikratyti, būtini įvairaus pobūdžio medicininiai ir psichologiniai metodai: individuali gydytojo konsultacija, nikotino pakaitinė terapija, kiti farmakologiniai preparatai, psichologinė konsultacija, psichoterapiniai pratimai, artimųjų parama.

Straipsnis publikuotas laikraštyje „Universitas Vilnensis“ (rugsėjis, Nr. 5).