Tu jau studentas, nors kartais dar ir sunku tuo patikėti, ypač atsibudus iš ryto, kai mėgini susigaudyti, kas esi ir kur esi dabar. Studentas! Daug laisvės, naujų žmonių, susipažinimų, nuotykių. Naujų atsakomybių, naujų nerimų – bet apie tai turbūt mažiausiai kol kas norisi galvoti. Kai tau devyniolika, dažniausiai atrodo, kad esi nemirtingas ir nepažeidžiamas.

Beveik toks ir esi, nes taip jautiesi. Nesinorėtų šio pojūčio sumenkinti, nenoriu gesinti įkarščio su bambekliškais patarimais ar nurodymais – ką tik suvokei, kad turi tiek laisvės. Norisi tik draugiškai duoti keletą patarimų-palinkėjimų, į kuriuos atsižvelgsi tiek, kiek norėsi. Tikrai galiu pažadėti, kad laikydamasis jų turėsi dar daugiau energijos studentiško gyvenimo pradžiai.

Mityba?

Labiausiai gyvenimas verčiasi tiems, kas iškeliavo iš tėvų namų ir apsigyveno bendrabutyje ar nuomojamame bute. Visą dienos veiklos (taip pat ir maitinimosi) ritmą tenka kurtis savarankiškai, šalia nebėra pietumis ir vakariene pasirūpinančios mamos. Labai didelė tikimybė, kad mintys apie maistą ir jo kokybę tikrai bus ne pirmoje ir ne antroje vietoj, kai aplinkui tiek veiksmo. Sena studentų išmintis sako, kad nėra to blogo, ko nesuvalgytų studentas, o klasikinis studentiškas patiekalas – keptos bulvės su daug pomidorų padažo – vis iš mados neišeina, nors jį ir bando išstumti bulvių traškučiai prie neišvengiamo (?) alaus. Padariniai ateina gerokai vėliau, bet galvoti apie tai dabar kažin ar norisi.

Ką gali daryti neapsisunkindamas? (Būkim atviri – tikriausiai kalorijų neskaičiuosi ir detalaus valgiaraščio nesudarinėsi.) Visai neturi laiko papietauti? Nusipirk ir įsimesk į krepšį kefyro pakelį, obuolį, bananą, morką, javainį ar riešutų – tai išgelbės nuo urzgiančio skrandžio ar desperatiškų paieškų „Ką čia surijus?“, kurios neretai gali baigtis bulvių traškučių pakeliu ar šokoladuku. Įsidėk gertuvę su vandeniu ar termosiuką su arbata – neprireiks ieškotis vaisvandenių. Rask būdą, kaip bent kartą per dieną suvalgyti šilto maisto (geriau virto nei kepto). Net ir tokios nedidelės pastangos padės turėti pakankamai kuro ir galbūt nesusirgti rimtesnėmis ligomis.

Poilsis?

Kur jau čia ilsėsiesi, jei tiek visko įdomaus ir verto dėmesio, jau nekalbant apie studijų užduotis. Vis dėlto turbūt esi pastebėjęs, kad išsimiegojusiam žmogui pasaulis atrodo gerokai šviesesnis ir problemos gerokai paprastesnės nei po poros bemiegių naktų, kad ir kokios jos būtų turiningos. Taigi paskaičiuok savo miego valandas ir nelauk, kol iš nuovargio niekas nebedžiugins ir atsėlins pervargimas ar net ir depresija. Laiko planavimas, tinkamas prioritetų susidėliojimas – ugdykis šiuos įgūdžius. Jie labai pravers ir apsaugos nuo „važiuojančio stogo“ sindromo…

Fizinis aktyvumas?

Net jei turi suformuotus fiziškai aktyvaus gyvenimo įpročius, į naują gyvenimo etapą juos perkelti ne visada paprasta. O jei jų neturi? Turbūt žinai, kad tinkamas judėjimas užtikrina geresnį bendrą atsparumą – padeda atlaikyti užgriūvantį stresą, suvaldyti naujoves, palaikyti pozityvų nusiteikimą, gerą nuotaiką. Viena yra žinoti, kita – realiai rasti būdų (ir norėti!) į kiekvieną savo dieną įnešti bent šiek tiek fizinės veiklos. Labai svarbu, kad veikla, kurią pasirinksi, džiugintų: jei mėgsti važinėtis dviračiu, bet nepakenti treniruoklių salių ar bėgimo, rinkis tai, ką mėgsti. Esi vienišius – bėk pabėgioti (Saulėtekio miškeliuose puikūs keliukai) ar susirask masines orientavimosi varžybas. Nori sportuoti grupėje, susirasti naujų draugų – ieškok veiklų salėse, žygeivių klube, burk komandą. Jeigu visai visai neturi laiko – gaudyk mažas galimybes pajudėti: lipk laiptais, o ne važiuok liftu; iš troleibuso išlipk pora stotelių anksčiau ir sparčiai prasieik; per pertrauką tarp paskaitų padaryk keletą linksmų tempimo pratimų, tuo užkrėsdamas ir draugus.

Universitete susirask Sveikatos ir sporto centrą – turim nemenką veiklų įvairovę skirtingose Vilniaus vietose. Galėsi rinktis sportinius žaidimus, treniruoklių sales, iki vėlumos apšviestą stadioną Saulėtekio gale.

Kad ir kaip rimtai būtum nusiteikęs studijuoti, sėkmingam startui labai noriu palinkėti nepamiršti, kad studijuoti į universitetą įstojo ne tik tavo galva, bet ir visas tavo kūnas.

Jei nori judėti, pasirūpinti savo sveikata, ateik į bendrosios kūno kultūros užsiėmimus (vyksta pratybos ir silpnesnės sveikatos studentams), sporto šakų treniruotes (dziudo, futbolas, krepšinis, lengvoji atletika, maratono pradžiamokslis, orientavimosi sportas, pilatesas, sambo, stalo tenisas, sunkumų kilnojimas, sveikatingumo aerobika, tinklinis) ar savarankiškas pratybas už minimalią kainą (treniruoklių salės, futbolo aikštelė, bėgimo takai, futbolui, krepšiniui, tinkliniui ir kitokioms veikloms skirtos salės, stalo teniso erdvė, teniso aikštė).

Jei nori būti aktyvus universiteto sporto bendruomenės narys, gink savo fakulteto garbę ir dalyvauk tarpfakultetinėse Rektoriaus taurės varžybose.

Čia gali startuoti lengvosios atletikos, plaukimo, rankos lenkimo, aerobikos, moterų ir vyrų krepšinio, futbolo, svarsčių kilnojimo, stalo teniso, keliautojų sporto varžybose.

Jei turi sportinių pasiekimų ir nori didinti savo meistriškumą, pranešk apie save. Užsiregistruok į rinktinę. Treniruokis.

Gink universiteto garbę – dalyvauk aukštųjų mokyklų čempionatuose, SELL studentų žaidynėse, respublikinėse ir tarptautinėse varžybose. Universiteto rinktinės startuoja keliautojų, orientavimosi sporto, šachmatų, irklavimo, sambo, dziudo, plaukimo, sportinės aerobikos, sunkiosios atletikos, svarsčių kilnojimo, jėgos trikovės, futbolo, kroso, stalo teniso, vyrų ir moterų krepšinio, lengvosios atletikos, badmintono, kulkinio šaudymo, slidinėjimo, paplūdimio tinklinio, tinklinio, fechtavimo, teniso, rankinio čempionatuose.

Straipsnis publikuotas laikraštyje „Universitas Vilnensis“ (rugsėjis, Nr. 5).