Šiuo metu vykstanti Aukštojo mokslo reforma palietė visus visuomenės sluoksnius, o labiausiai – studentus bei moksleivius. Studentų atstovai džiaugiasi, kad jau yra imtasi veiksmų, būtinų aukštojo mokslo sistemai reformuoti, tačiau prašo atsakingų institucijų nepriimti skubotų sprendimų ir ragina Universiteto bendruomenę atsakingai ir aktyviai dalyvauti vykstančiuose procesuose.

Dažnas gali pagalvoti: „O man reforma neįdomi, nes manęs ji vis tiek nepalies.“ Tačiau paviršutiniškas požiūris į problemą neleidžia joje įžvelgti esminių dalykų. Vilniaus universiteto Studentų atstovybė ragina visus studentus atkreipti dėmesį į susiklosčiusią situaciją. Negalima likti abejingais, kai prie studentų ateities kūrimo neprisidedama tiesiogiai. Juk nemaža dalis šiuo metu bakalauro pakopoje studijuojančių studentų žada stoti į magistrantūros studijas, kurios, kaip ir visos kitos, bus apmokestintos pagal naują tvarką. Sumos, siekiančios iki 5000 Lt per metus, dažnam studentui atrodo neįkandamos, o siūloma paskolų teikimo tvarka anaiptol nėra ideali ir neatitinka visų visuomenės sluoksnių poreikių bei galimybių. Suteiktą ilgalaikę paskolą studentas pradėtų išmokėti tik baigęs studijas ir susiradęs darbą. Tačiau LSAS prezidentė teigia, kad daugybės tyrimų rezultatai parodė, jog (ypač regionuose) žmonės paskolas vertina neigiamai. Šitoks požiūris gali paskatinti studentus ne naudotis siūloma paskolų sistema, o tiesiog nestoti į aukštąją mokyklą. Be to, negalima pamiršti, kad paskolą bet kokiu atveju teks grąžinti.

„Studentų atstovai daro viską, kad aukštojo mokslo reforma būtų vykdoma turint aiškią strategiją, reformos tikslus, numatant jos padarinius bei perspektyvas. Planuojama, kad reforma paveiks tik tuos studentus, kurie studijas pradės 2008 metais. Tad savaime aišku, kad mums rūpi būsimi studentai ir visa aukštojo mokslo ateitis“, – sako Vilniaus universiteto Studentų atstovybės prezidentės Viktorija Aleksaitė.

Aukštojo mokslo sistemos trūkumus pastebi ir jaučia ne tik studentai, bet ir visuomenė, valstybė. Reforma dėl to ir vykdoma, kad norima išspręsti akivaizdžiai matomas aukštojo mokslo sistemos problemas. LSAS pozicija aukštojo mokslo reformos, aukštojo mokslo finansavimo sistemos klausimais ir buvo formuota žvelgiant į dabartines sistemos problemas bei trūkumus, žinant esamą padėtį aukštosiose mokyklose ir visoje aukštojo mokslo sistemoje.

Birželio 4 dieną LRT vykusioje laidoje „TV forumas“ buvo diskutuota apie Aukštojo mokslo reformos privalumus ir trūkumus. Iš valdžios atstovų, prisidedančių ruošiant reformą, studentų atstovai pasigedo konkretumo ir skaidrumo. Laidoje pasisakiusios Lietuvos studentų atstovybių sąjungos prezidentės Indrės Vareikytės nuomone, valstybė neturi aiškios specialistų poreikio ir rėmimo strategijos bei ilgalaikės aukštojo mokslo vizijos. Nėra žinoma, kaip turi atrodyti aukštojo mokslo sistema ilgalaikėje perspektyvoje – kur turi būti sutelktos lėšos, į kurias sritis būtina finansuoti, neaišku, kiek turi būti aukštųjų mokyklų, kokia šalies akademinė regioninė politika ir pan. Neapibrėžti netgi Aukštojo mokslo reformos tikslai. Švietimo ir mokslo ministerijos siūlomo modelio, leidžiančio aukštosioms mokykloms laisvai nusistatyti rengiamų specialistų poreikį ir neriboti priimamų studentų skaičiaus, taikymas kaip tik ir leis išlikti neefektyvioms, dirbtinai sukurtoms, dubliuojamoms specialybėms.

Ministerijos planui mokestį už mokslą įvesti jau nuo kitų metų studentų atstovai nepritaria. „Jau šiandien reikia žinoti, koks bus paskolų veikimo mechanizmas, kokia bus paskolų teikimo studentams tvarka, kokios yra projekte įvardintos „palankiausios“ sąlygos, kuriomis paskolos turėtų būti teikiamos studentams. Nėra apibrėžta, kas administruos teikiamas paskolas, neišaiškinta, kokia bus paskolų grąžinimo sistema. Paskolų sistema turi užtikrinti nekintantį aukštojo mokslo sistemos prieinamumą (kad žmonės rinktųsi paskolas, o ne mestų studijas),“ – sako LSAS prezidentė I. Vareikytė.

VU SA prezidentės teigimu, dėl šiuo metu vykstančios aukštojo mokslo reformos studentų atstovai yra įtraukti į aktyvų politinį gyvenimą. Tokiu būdu ginami studentų, kaip pagrindinių šios reformos dalyvių, interesai, siekiama, kad reforma būtų vykdoma atsakingai, kruopščiai, aiškiai numatant aukštojo mokslo strategiją bei pačios reformos tikslus. Žinoma, taip pat išklausomos politinių veikėjų ar partijų nuomonės, bendradarbiaujama su tais, kurie palaiko ir gina studentų interesus. Tad galutinė studentų atstovų pozicija yra formuojama tiktai atsižvelgus į studentų poreikius bei praktinę patirtį.

Vilniaus universiteto bendruomenė yra didžiausia, tad negalima nusigręžti nuo Aukštojo mokslo reformos ir abejingai žvelgti į vykstantį procesą. VU SA palaiko tik tą pusę, kuri būsimiems ir esamiems studentams garantuotų puikias studijavimo sąlygas bei nebūtų finansiškai nuostolinga. Ir dar kartą ragina studentus būti aktyviais, kad turėtų geresnę ateitį.

Rimantas Uknevičius