Vilniaus universiteto mokslininkai, bendradarbiaudami su Europos branduolinių tyrimų organizacija CERN, prisideda prie eksperimento, galinčio sukelti revoliuciją mokslo pasaulyje. CERN organizacijoje esančiame Didžiajame hadronų kolaideryje (Large Hadron Collider – LHC) – ilgiausiame pasaulyje (27 kilometrų) greitintuve – iki milžiniškos (7 TeV) energijos bus pagreitinti du priešpriešiais lekiantys protonai.

 Iki šiol nežinoma, kodėl kūnai turi masę. Mokslininkai daro prielaidą, kad kūnai turi masę dėl to, kad egzistuoja Higso bozonas, kuris sąlygoja skirtingą dalelių sąveiką su aplinka. Jei po šio eksperimento dabartinės teorinės prielaidos pasitvirtins ir Higso bozonas bus nustatytas, tai bus ryški pažanga mokslo pasaulyje, o gal ir revoliuciniai pokyčiai pasaulėžiūroje. Pasak Lietuvos mokslininkų grupės vadovo, profesoriaus Juozo V. Vaitkaus, eksperimentas daromas tam, kad geriau suprastume visą pasaulio sandarą. Eksperimentuojant planuojama nustatyti, į ką skaidosi protonai. Greitintuvas pradės veikti šį rudenį, o patikimus rezultatus tikimasi gauti po 10 metų, jiems bėgant norima tiek pagerinti panaudojamus detektorius, kad eksperimentas sutrumpėtų bent iki 5 metų.

Birželio 2–9 dienomis Vilniaus universitete vyko trys pasitarimai-konferencijos, skirtos didžiausio pasaulyje eksperimento – Didžiojo hadronų kolaiderio modernizacijos problemoms spręsti. Tai mokslinio bendradarbiavimo komandų WOEDAN (Defektų analizė radiacijos suardytuose silicio detektoriuose), CERN RD50 (Radiacijai atsparūs puslaidininkiniai prietaisai labai didelio šviesingumo kolaideriams) ir CERN 39 (Kriogeniniai radiacijos detektoriai) pasitarimai. Jie reguliariai vyksta CERN ir konkurso tvarka vienoje iš šalių partnerių. Šiais metais buvo patenkinta Lietuvos paraiška.

Bendradarbiavimo programų konferencijos dalyviams buvo pristatytas modernus ir originalus prietaisas, sukurtas Vilniaus universiteto laboratorijose. „Jis jau yra parengtas unikaliam eksperimentui, kurio metu bus nustatyta, kaip kontroliuoti medžiagos, naudojamos detektoriams, savybes ir kaip tos medžiagos kinta jas apšvitinant dalelėmis greitintuve“, – atskleidė Lietuvos mokslininkų, dalyvaujančių eksperimente, grupės vadovas prof. Juozas V. Vaitkus. Tikimasi, kad šis eksperimentas smarkiai padės kuriant detektorius, reikalingus Didžiojo hadronų kolaiderio eksperimentams.

„Tai unikalus eksperimentas, kurio metu originali Vilniaus universitete sukurta aparatūra bus išbandoma Helsinkio greitintuve. Po to ji bus nugabenta į CERN ir naudojama toliau. „Bandinys bus patalpintas greitintuvo viduje, ten, kur yra milžiniška radiacija, o matavimai atliekami saugioje zonoje; tokiu būdu žinosime, kas darosi medžiagoje ją apšvitinant ar tuoj pat po apšvitinimo“, – apie eksperimentą pasakojo Lietuvos mokslininkų grupės vadovas.

Iki šiol niekas nebuvo tyręs bandinio savybių jo apšvitinimo greitintuve metu ir tuomet, kai bandinyje susikuria laikinasis radioaktyvumas, todėl šis eksperimentas yra labai reikšmingas.

Lietuvos mokslininkų grupė, vadovaujama VU mokslo reikalų prorektoriaus, Vilniaus universiteto grupių CERN RD39 ir RD50 programose vadovo prof. Juozo V. Vaitkaus, į bendradarbiavimo su CERN programas įsitraukė 2002 metais. CERN bendradarbiavimo programos yra grindžiamos pagrindiniu principu: ne demonstruoti, ką kiekvienas mokslininkas sugeba padaryti atskirai, bet susiburti į komandą, kuri vieningai siekia bendro tikslo.

Liudmila Katišova, Laura Gintalaitė