Daiva, FilF, vertimas, I magistrantūros k.

Rektore nenorėčiau būti nė už ką! Juk tas žmogus prisiima tokią didelę atsakomybę: jis turi būti idėjinis mūsų akademinės bendruomenės lyderis, tikėti tuo, ką daro, rasti kalbą su įvairiais žmonėmis, o tai nelengva. Ypač dabar, kai siekiama reformuoti aukštojo mokslo sistemą, o tai labai svarbu ir aktualu esamiems ir būsimiems studentams. Juk visi nori greitų, neskausmingų permainų, kurios iškart pagerintų padėtį. Kadangi taip nebus ir viskas keisis pamažu, bus daug dejonių, aimanų ir pasipiktinimo (neabejoju tuo). Būsimajam rektoriui linkiu ryžto priimant sprendimus, rasti bendrą kalbą su studentais, glaudžiau su jais bendradarbiauti – juk dėl jų gerovės bei ateities ir stengiamasi.

Rūta, MIF, matematika ir matematikos taikymai, II k.

Sudaryčiau sąlygas studentams prieiti prie Informacinių technologijų centro (ITC) ir bibliotekos savaitgaliais ir švenčių dienomis. Aktyviau skatinčiau nusirašinėjimo prevenciją. Atidžiau atsižvelgčiau į studentų apeliacijas dėl sesijų rezultatų. Skatinčiau studentų veiklą.

Renata Skardžiūtė, TSPMI, politikos mokslai, IV k.

Jei aš būčiau rektorius, daugiau skelbčiau Universiteto bendruomenei apie tai, kas yra daroma Universitete: kokie projektai vykdomi, kas mus remia ir kur išleidžiami pinigai, kokie svarbiausi sprendimai priimami ir t. t. Stengčiausi atkurti pasitikėjimą Universiteto administracija ir telkti bendruomenę.

Rimantė, KomF, verslo informacijos vadyba, II k.

Jei būčiau Universiteto rektorius, pasirenkamųjų (ne tik laisvųjų) dalykų neįtraukčiau į rotacines eiles (juk jie skirtingi ir nelygiaverčiai). Įvesčiau daugiau privalomos praktikos, nes Universitete per daug sausos teorijos. Beje, neteisinga, kad studentai, norintys per vasara užsidirbti, negali pasiankstinti sesijos (bent jau Komunikacijos fakultete).

Skirmantė, FilosF, psichologija, IV k.

Pirmiausia neįvesčiau mokamo mokslo, nes studentai neišgalės už jį susimokėti ir studijuos tik tie, kurie turi pinigų. Taip pat padaryčiau, kad daugiau studentų gautų stipendijas pagal mokymosi rezultatus. Tai skatina mokytis. Kai vos keli gauna stipendijas, kiti nusispjauna: „Kam stengtis, juk vis tiek geriausiųjų penketuke nebūsi.“

Audrius Makauskas, TSPMI, politikos mokslai, II k.

VU rektoriui veikti tikrai būtų ką. Labai svarbu sudaryti mokslininkams geras sąlygas vykdyti mokslinius tyrimus, neperkraunant jų pedagoginiu darbu: Universitetas, kuriame merdi mokslinė veikla, iš tiesų nelabai vertas savo vardo. Šiuo metu VU rektoriui taip pat labai svarbu visomis išgalėmis priešintis tokios aukštojo mokslo „reformos“ įgyvendinimui, apie kokią kalbama dabar. Ji nesukurtų realios į mokslo kokybę orientuotos universitetų konkurencijos, o tai bene labiausiai pražūtinga būtent Vilniaus universitetui: viena vertus, diplomų „pardavinėjimo“ srityje jis tikrai neaplenks kai kurių kažkodėl save universitetais vadinančių aukštųjų mokyklų, kita vertus, įvedus tokį didelį studijų mokestį, daugelis blaiviai mąstančių abiturientų rinksis ne VU, o Vakarų Europos universitetus, kuriuose už mažesnę kainą siūloma dažnai kur kas aukštesnė mokslo kokybė. Todėl būtent mūsų aukštosios mokyklos rektoriui itin svarbu siekti, kad būtų įgyvendinta tikra ir visa apimanti aukštojo mokslo sistemos pertvarka, kuri užtikrintų VU galimybę dinamiškai vystytis ir tapti konkurencingam regione ir visoje Europoje.

Diana, KomF, žurnalistika, IV k.

Jei tapčiau VU rektore, stengčiausi nepamiršti, kad kažkada ir pati buvau studentė. Kas geriau gali žinoti studentiškas problemas, jei ne pats studentas? Gyvendamas tik teorijomis ir popierinėmis problemomis, studentiško gyvenimo negali nei suprasti, nei pagerinti. Būdama rektore, stengčiausi, kad Vilniaus universitetas būtų vertas garbingo vieno iš seniausių Europos universiteto vardo. Dabar, matydama, kokie žmonės patenka mokytis, kokie baigia mokslus ir kokios yra studijų programos mūsų Universitete, imu tuo garbingu vardu abejoti.

Laura Gintalaitė