Jeigu į vieną vietą sukviestume grupės „U2“ muzikantą Bono, popiežių Pranciškų, dainininkus Stingą, Lady Gagą, buvusį JAV viceprezidentą Albertą Arnoldą Gore‘ą, jie tikrai turėtų apie ką pasikalbėti. Viena temų neabejotinai būtų klimato kaita ir kova su ja. Apie tai bus daug diskutuojama pirmadienį Paryžiuje prasidėsiančioje klimato kaitos konferencijoje.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentė Margarita Šešelgytė sako, kad svarbiausias šios konferencijos tikslas – pasirašyti dokumentą, kuris teisiškai įpareigotų visas pasaulio valstybes prisidėti prie globalinio atšilimo mažinimo. Priešingu atveju Žemė gali sulaukti katastrofiškų padarinių.
„Kioto protokole numatyti įsipareigojimai baigsis 2020 m. Dėl įvairių šalių įsipareigojimų vėlesniam etapui jau tartasi ankstesniuose pasaulio vadovų susitikimuose Dohoje, Limoje, o Paryžiuje tikimasi pasirašyti įpareigojantį dokumentą. Tokį susitarimą buvo planuota pasirašyti jau 2009 m. Kopenhagoje, tačiau konsensusą sužlugdė išsiskyrę šalių interesai. Nors išlieka nemažai skirtumų tarp pasaulio valstybių dėl kovos su klimato kaita priemonių ir jų galimybių šias priemones įgyvendinti, į Paryžiaus susitikimą dedama daug vilčių.
Tai, kad susitikime nuo pat jo pradžios planuoja dalyvauti net 113 valstybės vadovų, įskaitant JAV, Kinijos, Indijos, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės vadovus, signalizuoja, kad bent jau didžiosios valstybės šį kartą nusiteikusios pasiekti susitarimą“, – mano doc. M. Šešelgytė.
Apie globalinį atšilimą diskutuojama jau bene 20 metų. Pasaulio valstybės vis negali prieiti prie bendrų sprendimų, nes turi skirtingų interesų, dėl kurių nelinkusios teisiškai įsipareigoti. Taršos apribojimas atsilieptų pažangių šalių, pavyzdžiui, JAV, Kinijos ekonomikai. Besivystančios valstybės teisinasi, kad ne dėl jų kaltės atsirado ši problema, tad prašo tam tikrų lengvatų. Amerikiečiai pasiūlė įsteigti 20–30 milijardų dolerių fondą. Jis būtų skirtas trečiojo pasaulio šalims, kad jos galėtų diegti modernias technologijas ir taip prisidėti prie taršos mažinimo.
Tarptautinės politikos ekspertė pasakoja, kad diskusijos apie aplinkosaugą, klimatą į politinį lygmenį persikėlė apie 1960 m.: „Tuo laiku valstybių vyriausybėse, valstybinėse institucijose buvo įsteigti aplinkosaugos departamentai. Manyta, kad reikia imtis veiksmų kovojant su aplinkosauginiais iššūkiais. Šiuo klausimu konsultuojamasi ir su mokslininkais. 1970 m. prie Jungtinių Tautų įkurta Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC). Jai priklauso labai daug mokslininkų iš įvairių valstybių. Ši komisija kartu su buvusiu JAV viceprezidentu A. A. Gore‘u už kovą su klimato kaita ir visuomenės švietimą 2007 m. įvertinta Nobelio taikos premija.“
Doc. M. Šešelgytė, pabrėždama klimato kaitos pražūtingumą, priminė mokslininkų sugalvotą branduolinės katastrofos laikrodį. Šis laikrodis matuoja saugumo iššūkių riziką – „kiek minučių liko iki vidurnakčio“, t. y. kiek arti žmonija yra prie susinaikinimo ribos. Anksčiau laikrodis matuodavo katastrofą, kurią galėtų sukelti branduolinis karas arba branduolinė nelaimė. 2007 m. remiantis mokslininkų rekomendacijomis į esminių saugumo iššūkių sąrašą įtraukiama ir klimato kaita.
„2014 m. iki vidurnakčio buvo likusios 5 minutės. Šiemet rodyklė pasukta iki 3 minučių. Tai reiškia, kad saugumo iššūkių ir ypač klimato kaitos grėsmė didėja. Reikia imtis atitinkamų veiksmų“, – neabejoja TSPMI ekspertė.
Ką ji mano apie klimato pokyčius šių dienų kontekste, kai vos ne kasdien įvyksta teroro išpuoliai? Kiek aktuali yra klimato kaitos grėsmė? Doc. M. Šešelgytė tvirtina, kad klimato kaita paveiks visus, nors nevienodai.
„Mums galbūt patiktų, jeigu Lietuvoje klimatas šiek tiek atšiltų. Bet kai kurioms valstybėms klimato kaita tampa išgyvenimo klausimu. Jeigu ištirptų ledynai ir vandenyno lygis pakiltų iki metro, Maldyvai paprasčiausiai išnyktų. Tai būtų pražūtinga ir Seišeliams, Tuvalu, Nyderlandams. Mokslininkai yra nustatę, kad dėl klimato atšilimo Golfo srovė gali pakeisti savo tėkmę. Tai reikštų, kad Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Norvegijoje taps vėsiau. Kylanti oro temperatūra lemia gamtines katastrofas, naujų ligų, pandemijų atsiradimą“, – vardija TSPMI ekspertė.
Dėl poveikio gamtai ir iš to kylančio resursų trūkumo mokslininkė klimato kaitą laiko potencialia konfliktų ir netgi augančio terorizmo priežastimi. Arkties regione, ištirpus ledynams, atsidengtų gamtiniai ištekliai, dėl kurių jau dabar kai kurios valstybės žvangina ginklais. Žinoma, kad Rusija ten jau kelintus metus stiprina savo karines bazes, atitinkamai reaguoja ir NATO valstybės: Norvegija, JAV, Kanada.
Komentarų nėra. Būk pirmas!