Vilniaus universiteto mokslininkai atlieka unikalų tyrimą. Jie analizuoja Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos teisinį reguliavimą ir taikymą nacionaliniu ir supranacionaliniu lygmenimis. Tai pirmas tokio pobūdžio ir apimties mokslinis tyrimas tiek Lietuvoje, tiek Europoje. Projektui vadovauja VU Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros docentė Skirgailė Žalimienė.

Išaugusi chartijos reikšmė

Šiuo projektu siekiama ištirti ES pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintų teisių apimtį ir šių teisių apgynimo galimybes ES valstybių narių ir tarptautiniuose teismuose. Taip pat labai svarbu išryškinti problemas, kurios gali būti aktualios nacionaliniams teismams taikant šios chartijos nuostatus, ir rasti jų sprendimo būdus.

Pasak doc. S. Žalimienės, ES pagrindinių teisių chartija kasdien tampa vis svarbesnė, nes ES Teisingumo Teismas (ESTT) ją vis plačiau taiko savo sprendimuose, o valstybių narių teisėjai vis labiau suvokia šio teisinio dokumento poveikį.

„ES pagrindinių teisių chartija svarbi dėl kelių priežasčių. Pirmiausia ji yra ES teisės aiškinimo šaltinis. Antra, šio dokumento nuostatomis gali būti grindžiami ieškinio (skundo) reikalavimai. ES teisės aktai, prieštaraujantys chartijos nuostatoms, gali būti pripažinti neteisėtais, o nacionalinės teisės nuostatos, patenkančios į ES teisės reguliavimo sritį ir prieštaraujančios chartijos nuostatoms, turėtų būti netaikomos, o vėliau ir panaikintos“, – argumentuoja doc. S. Žalimienė.

Jos teigimu, teismai suteikia šioje chartijoje įtvirtintoms teisėms ir laisvėms konkretų poveikį, nes jie tiesiogiai užtikrina, kad atskiri asmenys galėtų apginti savo pagrindines teises, jei jos buvo pažeistos. Dažniausiai valstybių teisinės institucijos remiasi šiomis nuostatomis: pagarba privačiam ir šeimos gyvenimui, saviraiškos ir informacijos laisve, teise į nuosavybę, teise į prieglobstį, vaiko teisėmis, teise į gerą administravimą, teise į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą.

Praktiniai pavyzdžiai

ES pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintoms teisėms, laisvėms ir principams nuo 2009 m. gruodžio 1 d. Lisabonos sutartimi nustatyta privaloma teisinė galia. Pirmasis atvejis, kai ESTT taikė šią chartiją, buvo susijęs su globos teisėmis iširus tėvų iš dviejų skirtingų valstybių santuokai. „Santuokos nutraukimo bylą nagrinėjantis teismas Italijoje, kurioje vaikas nuolat gyveno, laikinąją globą skyrė tėvui. Kiek vėliau motina išsivežė sūnų į Slovėniją. Italijos laikinąją teismo nutartį pripažinus Slovėnijoje, motina paprašė, kad pastarosios šalies teismas suteiktų jai laikinąją globą, įrodinėdama, kad vaikas jau įsikūręs Slovėnijoje. Teismas konstatavo, kad Italijos teismo nutarties nesilaikymas prieštarautų vaiko interesams, pažeistų chartijoje užtikrinamą pagrindinę vaiko teisę reguliariai palaikyti ryšius ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais“, – praktinio chartijos taikymo pavyzdį pateikia doc. S. Žalimienė.

Tačiau šia chartija nesiekiama suderinti ES valstybių narių pagrindinių teisių apsaugos sistemų. Ji tik papildo esamas pagrindinių teisių apsaugos sistemas jų nepakeisdama, ja taip pat nėra kuriamas minimalus standartas, taikomas ES valstybėse narėse. Šioje vietoje atsiranda tam tikra terpė kilti įtampai tarp skirtingų lygių pagrindinių teisių apsaugos.

Yra pavyzdžių, kai Europos šalys chartijai suteikia konstitucinių pagrindinių teisių statusą. Austrijos Konstitucinis Teismas 2012 m. priėmė sprendimą dėl šio dokumento taikymo šalies teisinėje sistemoje: „Austrijos Konstitucinis Teismas išreiškė nuomonę, kad chartija gali būti taikoma bylose dėl nacionalinių teisės aktų įvertinimo, todėl ginčydami šalies vidaus teisės aktų teisėtumą asmenys gali remtis šiame dokumente pripažįstamomis teisėmis ir principais.“

Mokslininkai, panagrinėję bylas, kuriose mūsų šalies teismai taiko šios chartijos nuostatas, pastebėjo įdomią tendenciją: daugeliu atvejų Lietuvos teismai minėtu dokumentu remiasi ne tiesiogiai, bet jį laiko nagrinėjamoje byloje taikomos teisės aiškinimo šaltiniu.

Rezultatų sklaida

Šiuo VU mokslininkų tyrimu siekiama atsakyti į klausimą, ar ES valstybės narės teismas, nagrinėdamas bylą, galėtų ar turėtų remtis ta sistema, kuri užtikrina aukštesnę pagrindinių teisių apsaugą Europoje, taip pat suformuluoti pasiūlymus dėl to, kaip užtikrinti aukštesnę pagrindinių teisių apsaugą Europoje, t. y. chartijoje įtvirtintų pagrindinių teisių veiksmingos gynybos standartą.

Tyrimo rezultatai bus paskelbti tarptautiniuose ir Lietuvos mokslo leidiniuose. Šiuo metu rengiama kolektyvinė monografija. 2016 m. spalį planuojama surengti tarptautinę mokslinę konferenciją, skirtą ES pagrindinių teisių chartijos taikymo Lietuvoje ir kitose ES šalyse problematikai.

Tyrimą „ES chartijos kaip individualių teisių gynybos standarto taikymas supra- ir nacionaliniu lygmenimis“ finansuoja Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. MIP-088/2014).