Gruodžio 8 d. Lietuvos mokslų akademijoje vyko trečiasis kasmetinis Lietuvos kibernetinio saugumo situacijos aptarimas.

Kibernetika nagrinėja valdymo dėsningumus mechanizmuose, organizmuose ir visuomenėje. Kibernetinės valdymo sistemos naudojamos visose žmogaus veiklos srityse. Reikšminga jų dalis – informacinės sistemos. Rinkdamos, apdorodamos ir teikdamos informaciją, jos gali užtikrinti sėkmingą kibernetinių sistemų darbą. Informacinės sistemos, kurių galia ir remiasi kibernetinės sistemos, dėl nesaugaus interneto, kurį lemia daugybė veiksnių, nėra saugios. Taigi ir kibernetinės sistemos yra nesaugios.

Aptariant kibernetinio saugumo situaciją Lietuvoje konstatuota, kad informacinių technologijų plačiajuostis optinis tinklas 2015 m. apėmė 98 proc. Lietuvos teritorijos. Informacinės technologijos Lietuvos gventojams, įmonėms ir organizacijoms tampa veiksmingais ekonominės ir socialinės gerovės puoselėjimo įrankiais. Tačiau šioje situacijoje modernizuojama Lietuva, aktyviai naudojanti informacines technologijas, vis labiau priklauso nuo kibernetinio saugumo.

Gerai, kad siekiant užtikrinti kryptingą veiklą, didinančią kibernetinį saugumą, 2014 m. Lietuvoje išleistas Kibernetinio saugumo įstatymas.

Seminare numatyta parengti nutarimą, kuris skatintų valstybines ir verslo įstaigas veiksmingiau spręsti Lietuvos kibernetinio saugumo problemas. Pabrėžta, kad visus Lietuvos gyventojus svarbu supažindinti su kibernetinio saugumo ypatumais. Ketinama išleisti specialų leidinį, skirtą kibernetinio saugumo klausimams nušviesti. Planuojama juo aprūpinti visas Lietuvos mokyklas ir bibliotekas.

Išplėstinį seminarą-diskusiją „Kibernetinis saugumas“ rengė Lietuvos mokslų akademija ir LR krašto apsaugos ministerija. Jame dalyvavo valstybinių įstaigų ir verslo atstovai, europarlamentaras Algirdas Saudargas.