Lietuva euro zonoje vos vieneri metai, tad, kad ir kaip norėtųsi daryti išvadas, tai yra pernelyg trumpas laikotarpis naujai valiutai. Kaip sako Paulo Coelho: „Kartais būtina nueiti toli, kad suprastum tai, kas yra arti.“ Daugelis laukia ir nori greito teigiamo euro įvedimo efekto, bet, kaip rodo analitikų kiekybinių tyrimų rezultatai, teigiamas euro zonos poveikis yra ilgalaikis ir turėtų gerokai viršyti trumpalaikio pobūdžio sąnaudas.

Pastebimas tik kainų didėjimas

Pirmieji metai su euru – psichologiškai ypač skausmingi daugeliui paprastų gyventojų. Ne vienas sunkiai atsisveikino su buvusia nacionaline valiuta – litu. Šiuo metu gyventojai, aktyviai diskutuodami apie kainų pokyčius, dažniausiai juos sieja tik su euro įvedimu. Tuo tarpu „Eurostatas“ prieš kelias dienas paskelbtame pranešime apie euro įvedimo įtaką infliacijai Lietuvoje pažymi, kad naujos valiutos įtaka šių metų vasario ir kovo mėn. kainų pokyčiams yra nereikšminga. Panašiai teigia ir Lietuvos statistikos departamentas. Be abejo – pabrangusių prekių ir paslaugų yra, tačiau jų nėra tiek daug ir jų svoris vidutiniame vartojimo krepšelyje, kurį fiksuoja Statistikos departamentas, nėra toks didelis, kad tie pokyčiai bendrame kainų lygyje nulemtų bendrą infliaciją.

Gyventojai kainų padidėjimą dažnai linkę sieti su euro įvedimu, pamiršdami, kad kainų pokyčius lemia labai daug veiksnių: naftos produktų kainos, žemės ūkio produktų supirkimo kainos, paslaugoms naudojamų medžiagų kainų kitimas, būsto rinkos kaita, politinės ir ekonominės situacijos pokyčiai kitose šalyse, pvz., daugeliui lietuviškų maisto produktų taikytas Rusijos embargas ir t. t. Ekonomistas Nerijus Mačiulis cituoja psichologus Amosą Tversky bei Danielį Kahnemaną, kurie gana įdomiai įvertino žmonių elgseną. Remiantis šių mokslininkų tyrimais, žmonės stebėdami kainas yra veikiami bent kelių kognityvinių šališkumų (angl. cognitive biases) – tipiškumo (angl. representativeness heuristic), susiejimo (angl. anchoring) bei patvirtinimo šališkumo (angl. confirmation bias). Taigi dažniausiai pastebima, kas pabrango, o kas atpigo, per daug nesidžiaugiama – taip lyg ir savaime turi būti. 2015 m. artėjant į pabaigą, akivaizdu, kad vidutinė metinė infliacija šiemet gali būti netgi neigiama – prognozuojama, kad ji gali sudaryti  -0,6 proc.

Užsienio prekyba gali augti 5–10 proc.

Kol gyventojai piktinasi euru, verslo bendruomenė lengvai prisitaikė ir plėtoja savo veiklą pasikeitusioje ekonominėje aplinkoje: sumažėjo valiutų keitimo bei apskaitos sąnaudos, tapo lengviau palyginti euro zonos valstybių kainas, padidėjo valstybės ir privačiojo sektoriaus turto bei įsipareigojimų valiutinės struktūros subalansuotumas, bankų sektoriaus likvidumo valdymo galimybės.

Be abejo, euro įvedimas daro teigiamą įtaką šalies kredito reitingui, o tai sudaro galimybę daug geresnėmis sąlygomis (ypač sumažėjusiomis palūkanomis) pasiskolinti užsienio rinkose. Pagerėję šalies reitingai skatina investicijas ir užsienio prekybą, kurios lemia spartesnį ekonomikos ir visuomenės gerovės augimą.

Kaip rodo kitų valstybių patirtis, euro įvedimas užsienio prekybą padidino 5 proc., o kai kuriose šalyse net iki 10 proc. Per šiuos metus nedidelius praradimus patyrė komerciniai bankai. Kaip skelbia Lietuvos bankas, paslaugų ir komisinių pajamos per 2015 m. devynis mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, sumažėjo 10,6 mln. eurų, arba 5,7 proc. Tam didžiausią įtaką darė euro įvedimas, nes buvo prarastos pajamos iš litų keitimo į eurus ir tarptautinių pavedimų kainų pasikeitimo.

„Nusipirkti namą, bet ne…“

Atsigaunant ekonomikai ir po truputį gerėjant pragyvenimo lygiui, tikėtina, kad ir euras taps mielesnis. Svarbu, kad jų kiekvienas turėtų ir mokėtų protingai naudoti, nes dažnai visų blogybių šaknis yra besaikis noras praturtėti, o finansinių krizių atsiradimą iš dalies lemia godumas. Pasak kinų patarlės, „už pinigus galima nusipirkti namą, bet ne šeimą; lovą, bet ne miegą; laikrodį, bet ne laiką; knygą, bet ne žinias; valgį, bet ne apetitą; padėtį visuomenėje, bet ne pagarbą; vaistus, bet ne sveikatą; draudimą, bet ne saugumą“. Pinigai, kad ir kokie svarbūs, dar ne viskas.

Galiausiai simboliška ir kartu šiokia tokia atgaiva, kad litas neliko užmirštas, monetos nerūdija sandėliuose – iš maždaug 75 tūkst. 50 centų monetų nulietas ir praėjusią savaitę atidengtas paminklas pirmajam Lietuvos banko valdytojui, lito „tėvui“ Vladui Jurgučiui. Atsisveikindami su litu, palieskite į paminklą įmontuotas penkias monetas – sakoma, kad tai atneš turtus ir išspręs visas finansines bėdas, net ir susijusias su euru.