Tarpdiscipliniškumas akademiniame žargone įsitvirtino ne taip seniai, nors visus patenkinantį apibrėžimą vargu ar galima surasti (apie filosofinius šios problemos aspektus žr. K. Kirtiklis, „Kas yra akademinės disciplinos ir kaip įmanoma mąstyti tarpdiscipliniškumą?“, Filosofija. Sociologija, 2014, t. 25, Nr. 1, p. 3–10.). Mokslo ir studijų kontekste, mano nuomone, tarpdiscipliniškumas pirmiausia reiškia sistemingą skirtingų mokslo krypčių (disciplinų) bendradarbiavimą, formuojant naują, tarpdisciplininę mokslinių tyrimų sritį. Ir tik po to, kai nauja tyrimų sritis įgauna pagreitį, galime kalbėti apie atitinkamas tarpdisciplinines studijas. Be abejo, bet kurios studijų krypties programose gali būti įtraukti kitų studijų krypčių dalykai, gal net specializacijos ar tiesiog gretutinės studijos. Tik tokių studijų programų nevadinčiau (bet kitiems nedraudžiu) tarpdisciplininėmis. Tarpdisciplininės studijos, kaip ir bet kokios kitos studijų krypties studijos, turi stovėti ant tvirto (tiek mokslo, tiek universiteto mokslinio potencialo požiūriu) mokslinio pagrindo. Deja, patirtis kužda, kad daugelio net akredituotų studijų programų pagrindas nėra tokie tvirtas, koks turėtų būti. Kaip skelbia SKVC, nuo 2010 m. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. Lietuvoje akredituota tik kiek daugiau nei pusė visų pateiktų studijų programų – 654 (59 proc.). Silpnas mokslinis pagrindas, ko gero, viena iš dažniausiai pasitaikančių neakreditavimo priežasčių. Štai, pavyzdžiui, kažkam šauna mintis pradėti naują ekonomagijos studijų programą. Be abejo, ta programa pavadinama Ekonomagija, sukuriamas magiškas jos aprašas ir dar magiškesnis studijų tinklelis. Pristačius ją kaip tarpdisciplininę studijų programą, tikimasi, kad nei ekspertai, nei SKVC studijų programų komisija neatsispirs jos tarpdiscipliniškumo žavesiui. Panašių bandymų, deja, tenka pastebėti.

Visai kitas reikalas, kai tarpdisciplininis mokslas jau susiformavo ir yra toliau plėtojamas. Tokiu atveju jo sėkmė vienoje ar kitoje šalyje priklauso nuo vykdomos mokslo ir studijų politikos. Paprastai valstybėse tarpdiscipliniškumas sulaukia padidinto dėmesio. O Lietuvoje? Be abejo, turime gerą pavyzdį – biochemiją ir biofiziką, kurių tarpdisciplinine sėkme niekas neabejoja. Tik nelabai suprantu, kodėl biochemijai mokslo klasifikatoriuje skirta vieta fizinių mokslų srityje, o biofizikai – biomedicinos mokslų srityje. Štai biofizikų draugija savo mokslą vadina tiltu tarp fizikos ir biologijos. Anot biochemijos draugijos, jų mokslas jungia chemiją su biologija. Deja, ne visiems taip pasisekė. Iki šiol mokslo politikų dėmesio niekaip nesulaukia tokie sparčiai plėtojami tarpdisciplininiai mokslai kaip nanomokslas, ekonofizika, ekonometrija, medicinos fizika, matematinė biologija, matematinė inžinerija, duomenų mokslas. Ir tai toli gražu nepilnas sąrašas (sąmoningai nepaminėjau socialinių-humanitarinių tarpdisciplininių mokslų). Ekonometrija, kaip mokslo kryptis, susiformavo praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje, kai buvo įkurta Ekonometrijos draugija (plačiau apie šį mokslą rašyta ir VU žurnale „Spectrum“). Gerokai jaunesnis yra duomenų mokslas, kuris, be kitų dalykų, apima automatizuotų metodų panaudojimą analizuojant didžiulius duomenų kiekius, siekiant iš jų išgauti informaciją, žinias ar įžvalgas ir pritaikyti jas praktinėje veikloje. Nuo 2000 m. vyksta labai sparti jo plėtra, kurią lemia tiek naujos kompiuterių technologijos, tiek verslo poreikiai. Kaip teigia Thomas H. Davenportas ir DJ Patil straipsnyje „Data Scientist: The Sexiest Job of the 21st Century“, Harvard Business Review, 2012 spalis, kai kuriems sektoriams duomenų mokslininkų trūkumas tampa rimtu suvaržymu. Nanomokslas nėra nei fizika, nei chemija, nei inžinerija ar biologija. Tai mokslas, sujungiantis šias kryptis (žr. S. M. Lindsay, Introduction to Nanoscience, Oxford University Press, 2009). Ekonofizika – tai tarpdisciplininė mokslinių tyrimų kryptis, kuri fizikos teorijas ir metodus taiko ekonominiams reiškiniams paaiškinti. Matematinė biologija yra tarpdisciplininė mokslinių tyrimų kryptis, susiformavusi biologijos, biotechnologijos, medicinos bei matematikos sandūroje. Medicinos fizika – tai fizikos teorijų ir metodų taikymai medicinoje bei sveikatos apsaugos srityje. Inžinerinė matematika yra besivystanti taikomosios matematikos tarpdisciplininė kryptis, kurios sparčią plėtrą užtikrina inžineriniai poreikiai.

Įprasta, kad mokslo šakos jungiamos į kryptis. Šios jungiamos į mokslų sritis ir taip sudaromas mokslo klasifikatorius. Jis rodo šalies mokslinius prioritetus, mokslinį potencialą ir dažnai panaudojamas skirstant finansinius resursus. Neseniai Lietuvos mokslo klasifikatoriuje atsirado žemės ūkio mokslų sritis. Taip parodytas šių mokslų reikšmingumas Lietuvai. O kodėl negali atsirasti tarpdisciplininių mokslų sritis? Adresuokime šį klausimą mokslo politikams.

O kaip su tarpdisciplininėmis studijomis? Gal bent jos yra valstybės dėmesio centre? Kiek teko skaityti įvairių Lietuvos universitetų rektorių pasisakymus apie studijas, aukštųjų mokyklų vadovai pabrėžia tarpdiscipliniškumo svarbą. Gaila, bet politiniai sprendimai jų nepalaiko. Atrodo, kad Lietuvos mokslo ir studijų politikai sunkiai prisitaiko prie šiuolaikinių tendencijų, nesuspėja reaguoti į kintančią aplinką.

Lietuvoje patvirtinti (tik) keturi kvalifikaciniai laipsniai – profesinio bakalauro, bakalauro, magistro ir mokslų daktaro. Juos galima teikti pagal studijų kryptis bei šakas, kurių sąrašą nustato studijų klasifikatorius. Nors tas sąrašas atrodo gana platus, tačiau visiškai neatspindi naujų tarpdisciplininių krypčių. Lyg mūsų politikai nesuprastų jų svarbos. Taigi labai keista, kodėl iki šiol nesudaryta atskira tarpdisciplininių studijų krypčių grupė. Be to, pasaulis žino ir gerokai didesnę pačių kvalifikacinių laipsnių įvairovę. Užsienyje jaunimas gali įgyti menų bakalauro (netgi, pavyzdžiui, matematikos menų bakalauro), menų magistro, mokslų bakalauro, mokslų magistro, profesijos magistro, inžinerijos daktaro ir kt. kvalifikacinius laipsnius iš bet kurios mokslo krypties, taip pat tarpdisciplininių mokslų (ne tik aukščiau išvardytų). Štai, pavyzdžiui, jaunuoliai, įgiję bakalauro kvalifikacinį laipsnį iš duomenų mokslo (angl. bachelor in data science arba science bachelor (data science), arba data science bachelor), gali pretenduoti į duomenų analitiko darbą, kuris pagrįstai įvardijamas kaip populiariausias XXI a. Lietuvoje duomenų mokslo bakalauro laipsnio net teoriškai neįmanoma įgyti. Tą patį galiu pasakyti apie nanomokslų bakalauro ar mokslų magistro kvalifikacinį laipsnį, apie medicinos fizikos mokslų bakalauro laipsnį ir apie daugelį kitų iš tarpdisciplininių mokslų įgyjamų kvalifikacinių laipsnių. Lietuvos jaunimas, norintis ir planuojantis karjerą susieti su tarpdisciplininiais mokslais, priverstas rinktis užsienio universitetus. Be abejo, mūsų mažoje šalyje neįmanoma parengti kvalifikuotų visų įmanomų mokslo krypčių specialistų. Tačiau nesudarius sąlygų neatsiras ir galimybių.