„Rhetorica Regina Artium“ (Retorika – menų karalienė). Taip pavadinta Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedros profesorės Reginos Repečkaitės-Koženiauskienės jubiliejinė paroda. Ji veikia VU bibliotekos Baltojoje salėje – ten, kur daug metų buvo impozantiškosios profesorės darbo vieta. Prof. R. Koženiauskienė retoriką pavadino menų karaliene, o mes šią mokslininkę galime pavadinti retorikos karaliene. Beje, žodis „karalienė“ slypi ir 70-metį paminėjusios profesorės varde.

VU bibliotekos generalinės direktorės Irenos Krivienės teigimu, prof. R. Koženiauskienės dėka Baltoji salė išsaugota kaip VU bibliotekos skaitykla. Tam susibūrė aktyvių profesorių grupė, kurios iniciatore tapo žymioji retorikos tyrinėtoja. Baltojoje salėje gimė ne viena mokslininkės knyga. VU bibliotekos vadovė vylėsi, kad profesorė čia sugrįš tęsti savo darbų. Kalbininkė, Lietuvių kalbos instituto ir Kauno humanitarinio fakulteto profesorė Danguolė Mikulėnienė sakosi dar pasigendanti prof. R. Koženiauskienės elitinės lietuvių kalbos vadovėlio.

„Jeigu reikėtų rasti analogijų lietuvių kalbotyros istorijoje, profesorę gretinčiau su Sofija Čiurlioniene. Abi kalbininkės, aukštųjų mokyklų profesorės, abiem labai rūpėjo ir teberūpi kalba ir jos mokymas mokykloje. Tiesa, Sofija Čiurlionienė žemaitė: kietoko būdo, griežtoko žodžio, o Regina Koženiauskienė – aukštaitiško charakterio, jos kalba minkšta, aukštaitiškom intonacijom čiurlenanti. Kas dar bendro? Kitų kalbų mokėjimas, vertimai, aktyvus dalyvavimas kultūrinėje veikloje, lietuvių kalbos mokymas ir mokymo metodika“, – lygina prof. D. Mikulėnienė. Ji džiaugiasi, kad su prof. R. Koženiauskiene susitiko per lietuvių kalbos vadovėlius, kuriuos rengdama galėjo sau leisti paimprovizuoti. Pats gražiausias vadovėlio pavadinimas kalbininkei tebėra „Tėvynė – tai kalba“, o patys brangiausi vadovėliai – skirti Punsko Kovo 11-osios lietuvių licėjaus moksleiviams. Anot Lietuvių kalbos instituto profesorės, kolegės mokslinę kūrybą geriausiai apibūdina žodis „tvarumas“. Štai VU profesorė emeritė Eugenija Ulčinaitė randą kitą žodžių junginį – „ramus nuoseklumas“. „Regina nuosekliai ėjo retorikos teorijos ir istorijos keliu, vienaip ar kitaip gilindama, plėsdama problematiką, analizuodama nebe tik antikos oratorių, bet ir mūsų laikų žymių žmonių kalbas. Retoriką be reikalo įsivaizduojame kaip tuščią gražbyliavimą“, – įsitikinusi mokslininkės kurso draugė prof. E. Ulčinaitė. Tačiau iš visų bendrakursės darbų ji išskiria vertimus iš senosios lenkų kalbos. Tam reikia ne tik kalbos išmanymo, bet ir poetinio talento. Senosios lenkų kalbos žinovų jau beveik nėra, o tyrinėti senąją Lietuvos literatūrą nemokant šios ir lotynų kalbų neįmanoma.

Viena iš beribių prof. R. Koženiauskienės interesų sričių – publicistikos retorika. Todėl mokslininkė jau daug metų dėsto VU Komunikacijos fakultete, yra keturių periodinių mokslo žurnalų („Lietuvių kalba“, „Parlamento studijos“, „Žurnalistikos tyrimai“, „Lituanistica“) redakcinės kolegijos narė, o jos naujausių mokslinių darbų temos sukasi apie žurnalistų, politikų, teisininkų etiką, kalbinę elgseną žodžio laisvės ir demokratijos sąlygomis.

Komunikacijos fakulteto dekanas prof. Andrius Vaišnys pabrėžia, kad universitetas didis pirmiausia savo žmonėmis, kurie yra jo stuburas. Viena tokių asmenybių, tikrąja humaniste dekanas vadina prof. R. Koženiauskienę, kurią pirmą kartą pamatė parengiamuosiuose kursuose, prieš įstodamas į Vilniaus universitetą: „Skaityti paskaitos atėjo nepaprastai elegantiška moteris. Tas grožis nustelbė Baranausko „Anykščių šilelį“. Vėliau žurnalistikos studentai vis klausdavo: „O kas ši moteris, kuri eina Bernardinų gatvele ir pasuka į Šiltadaržio gatvę?“

Prof. R. Koženiauskienės mokslo ir visuomeniniai darbai įvertinti net keturiais valstybinės svarbos apdovanojimais – Martyno Mažvydo premija (1997), Felicijos Bortkevičienės Kalbos premija (2006), Švietimo ir mokslo ministerijos pirmąja premija už geriausią metų vadovėlį aukštosioms mokykloms (2007), premija už mokslo populiarinimą (2008).

Svarbesni mokslininkės darbai: „XVI–XVIII amžiaus prakalbos ir dedikacijos“ (1991), „Retorika: iškalbos stilistika“ (1999, 2-as leidimas 2001), „Juridinė retorika“ (2005, 2-as papildytas leidimas „Juridinės retorikos pagrindai” 2009), „Retorinė ir stilistinė publicistinių tekstų analizė“ (2013).

Parodą „Rhetorica Regina Artium“, skirtą profesorės gyvenimui ir darbams apžvelgti, parengė Snieguolė Misiūnienė. Paroda Baltojoje salėje veiks iki kovo 18 d.

Nuotraukų galerija