-
Iš kairės: dr. M. Zaremba, prof. K. Pileckas, prof. V. Būda, prof. V. Nakrošis ir prof. D. Abramavičius. E. Kurausko fotomontažas
Savaitraštis „Veidas“ kartu su Lietuvos mokslo taryba ir Ūkio ministerija jau penktą kartą ieškojo lietuviškųjų „Mini Nobelių“ vertų mokslininkų. Keturi iš dešimties atrinktų laureatų – Vilniaus universiteto atstovai, o penktasis – VU alumnas ir buvęs dėstytojas.
Pirmasis VU atstovas, pelnęs „Mini Nobelį“ – Matematikos ir informatikos fakulteto profesorius Konstantinas Pileckas. Jis yra pirmasis nepriklausomos Lietuvos mokslininkas, pagal aukštus vakarietiškus reikalavimus apgynęs habilituoto daktaro disertaciją Vakarų Europoje – Paderborno universitete Vokietijoje. Čia akademikas su šeima gyveno šešerius metus, vėliau pusmetį darbavosi Japonijoje, Kiote, po keletą mėnesių praleido Feraros, Lisabonos, Ciuricho, Neapolio ir kituose pasaulio universitetuose. Šis matematikas plėtoja klampaus skysčio dinamikos matematinių modelių tyrinėjimus, kurie itin domina medikus, nes gali padėti išsiaiškinti kraujotakos sistemoje vykstančius fizinius procesus.
Fizikos srityje „Mini Nobelį“ pelnė VU Fizikos fakulteto profesorius Darius Abramavičius. Pastarųjų metų jo darbai įtvirtino naują eksperimentinio mokslo kryptį, atvėrusią platų lauką būsimiems tyrimams. Teorinės fizikos katedros vedėjas prof. Leonas Valkūnas įsitikinęs, kad jo buvęs doktorantas žengė pirmuosius kvantinės biologijos žingsnius. „Vilniuje ėmiau gilintis į sudėtingesnius reiškinius nei tie, kuriais užsiėmiau Amerikoje, man rūpėjo išsiaiškinti, kas vyksta pačioje medžiagoje, tiksliau ją aprašyti. Teorinės fizikos katedroje pradėjau atvirų sistemų kvantinės relaksacijos teoriją – tai ta pati kvantinė fizika, tik aprašanti sąveikaujančias su aplinka medžiagas ir iš tos sąveikos kylančius reiškinius. Taikydami šį metodą galime aprašyti sudėtingas molekulines medžiagas ir tiksliai modeliuoti spektroskopinius eksperimentus. Profesoriaus L. Valkūno vadovaujamoje katedroje daug dėmesio skiriama fotosintezei, fotosintetinių medžiagų tyrimams. Pradėjęs dirbti kartu praplėčiau teorinio modeliavimo galimybes, pradėjau modernių spektrų skaičiavimo darbus“, – aiškina prof. D. Abramavičius. Jis Fizikos fakultete subūrė stiprią mokslininkų grupę, kuri tapo traukos centru kolegoms nuo Amerikos iki Japonijos.
Kitą „Mini Nobelį“ savaitraštis skyrė VU Biotechnologijos instituto Baltymų-nukleorūgščių sąveikos tyrimo skyriaus mokslininkui dr. Mindaugui Zarembai. Už specifinių nukleazių taikiniui tyrimus šis jaunasis mokslininkas su kolegoms dr. Giedriumi Sasnausku bei dr. Gintautu Tamulaičiu įvertintas 2014 m. Lietuvos mokslo premija. Minėti mokslininkai tyrė fermentus, saugančius bakterijas nuo svetimos DNR. Šie fermentai ypatingi tuo, kad atpažįsta labai specifines DNR sekas ir jas „perkerpa“ – sugadina, taip apsaugodami savą ląstelę nuo svetimo įsibrovėlio. Tokie fermentai gali būti panaudoti genomams redaguoti, o tai leistų išgydyti tam tikras ligas. Tačiau tai tik viena dr. M. Zarembos veiklos krypčių. Kita – CRISPR-Cas sistemų tyrimai, kurie pernai buvo pripažinti sukėlę proveržį mokslo srityje. Jaunasis mokslininkas tikisi jau greitai dirbti Jungtiniame gyvybės mokslų centre. Jis kartu su Nacionaliniu fizinių ir technologijos mokslų centru bus oficialiai atidarytas kovo 15 d.
Dar vienu „Mini Nobeliu“ už mokslo nuopelnus visuomenei įvertintas cheminės ekologijos pradininkas Lietuvoje, Gamtos tyrimų centro direktorius, VU alumnas ir ilgametis Gamtos mokslų fakulteto dėstytojas prof. Vincas Būda. Savo darbuose jis didžiausią dėmesį sutelkė gyvūnų išskiriamų cheminių medžiagų, dar kitaip vadinamų feromonais, tyrimams. Mokslininko atlikti tyrimai leidžia taikyti naujus kovos su kenkėjais būdus, o tai įgyja praktinę reikšmę apsaugant daugiametes sodininkystės kultūras. Prof. V. Būda tiria ne tik vabzdžių, bet ir žinduolių, pavyzdžiui, karvių ir arklių, feromonus. Šie tyrimai itin svarbūs veiksmingesnei gyvulių reprodukcijai užtikrinti. Naujausiu mokslininko atradimu, kuris šiomis dienomis patentuojamas, galima vadinti sukurtą metodą, padedantį aptikti pelėsinius grybus grūduose.
„Reformų įgyvendinimas ir išsikeltų tikslų pasiekimas yra veikiau išimtis, o ne taisyklė. Todėl pagrindinis klausimas galėtų būti, kodėl kartais pavyksta esminės reformos“, – rašo prof. Vitalis Nakrošis kolektyvinės monografijos „Kada reformos virsta pokyčiais?“ įvade. Šiam TSPMI mokslininkui, viešosios politikos tyrinėtojui taip pat atiteko „Mini Nobelis“.
Pernai profesorius apdovanotas už didelę kompetenciją ir išskirtinius veiklos rezultatus viešojo administravimo srityje. „Apskritai žvelgiant, priešprieša tarp konkuruojančių politinių blokų užgožia normalią diskusiją apie viešąją politiką – ką reikėtų daryti, tarkime, sprendžiant alkoholio vartojimo, smurto šeimoje ir kitas problemas. Taigi pats diskursas labai politizuotas ir remiasi politinių blokų konkurencija“, – pažymi prof. V. Nakrošis.
Iš viso „Mini Nobeliais“ per penkerius metus įvertini 29 Vilniaus universiteto mokslininkai.
Parengta pagal savaitraštį „Veidas“.
Komentarų: 11
2016-02-19 09:29
PetrasSveikinu Vyrai .
Ar kitus 5 mini-Nobelius susižėrė ŠU mokslininkai ?
2016-02-19 10:35
Šiaip jauir mes sveikinam Vyrus:)
O koks VU reikalas kas susižėrė kitus mini-Nobelius?
2016-02-19 11:07
PetrasReikia domėtis ir visos Lietuvos ir Pasaulio akademinėmis naujienomis, o ne tik užsidaryti savame VU.
Ką sakė jums gerb Žukauskas prieš rinkimus?
Cituoju: nerieskim nosių savame VU, bendradarbiaukime su KTU ir ŠU.
o čia tas “o koks VU reikalas” , vėl viską sugadino….
2016-02-19 11:53
Šiaip jauesu ne iš VU, tik dažnai pro šalį einu…
2016-02-19 13:51
to Šaip jauKol VU galvos (ir žemiau:) galvoja “o koks VU reikalas, kas dedasi ne pas mus”, tie kiti/kas žeriasi ne kokius pseudo mini-, mirko- ar, tiksliau, “nano-Nobelius”, bet REALIUS išlošius.
Žiūrim [išorėn], ką turime: KTU jungiasi su LSMU ir prisijungia ISM (studentų skaičiumi susilygindamas su VU), Mokslo centras – bus Kaune, CERN paroda – vyksta Kaune, ir t.t.
Panašu, kad mes užtikrintai artėjame prie garbingo “antrojo [pagal įtaką] universiteto Lietuvoje” statuso….
2016-02-19 15:23
Šiaip jauSėkmės besijungiantiems!Ne kokybė, o kiekybė – toks šūkis bus?
Šiaip jau Kaune bus ne Mokslo centras, o Mokslo ir technologijų POPULIARINIMO centras. Tikrieji centrai kuriasi Vilniaus universiteto teritorijoje: Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centras, Jungtinis gyvybės mokslų centras, etc.
Jei manote, kad iš “papje-maše” stendai – CERN paroda, tai ką ir bepasakysi… Gal tik tiek, kad kovo 15 d. VU – tarptautinės interaktyvios CERN parodos „Accelerating Science“ atidarymas…
Duskit pavidolei:)
2016-02-22 20:53
to Šaip jauBe kiekybės dažniausiai nebūna ir kokybės.
Visų pirma, tarp didesnio skaičiaus studentų dažniausiai būna ir daugiau (absoliučiais skaičiais) talentingų. Beje, nesunku pastebėti tą pačią tendenciją ir mokslo pasaulyje: daugiausiai Nobelių (ne tų mikro-mini-nano) susižeria didelės -populiaciniais ir ekonominiais pajėgumais- šalys.
Antra, visiems derėtų išsivaduoti iš rožinių iliuzijų, nulipt iš dramblio kaulo bokštų ir išvysti realijas. O jos tokios: mažai studentų – mažai ir finansų. O iš pastarųjų samdomi ir dėstytojai-mokslininkai, ir perkama įranga, ir finansuojamos konferencijos, ir leidyba, ir t.t. Jeigu manote, kad fakultetai kuria naujas studijų programas ir lenktyniauja, kas pritrauks daugiau studentų (ne tik iš Lietuvos) dėl to, kad jiems baisiai reikia daugiau vargi ir atsakomybės, tai jūs esate mažų mažiausiai atitolęs nuo žemės (duokdie, ne negrįžtamai:-).
Kai dėl Nacionalinio (sic!) mokslo (ar, tegul, jo populiarinimo) centro, tai vėlgi pamirštate, kad universitetai gyvena ne iš smegenų, bet iš PINIGŲ. O pastaruosius lemia jų populiarumas – tikras ar tariamas prestižas. Kaip manote, kokių atsakymų būtų daugiau, atlikus sociologinę apklausą po poros-trejeto metų tarp abiturientų ir jų tėvų – ar jie geriau žino tą Kauno mokslo daugiau žinos po poros metų tą centrą Kaune esantį Nacionalinį mokslo centrą, ar, sakykime, kokį VU Jungtinių gyvybės mokslų centrą? Taigi…..
2016-02-19 16:26
LileDidžiausia nauda LIETUVAI būtų VU sujungus su KTU.
Bet Kovenska su Vilenska gubernijos, Vytauto ir Kęstučio Lietuvos konkuruoja, Karališkos Mindaugo Lietuvos koncepcija-neprioritetinė.Tas prakeiktas “lizdo” mastelis žlugdo garbingos valstybės potenciją. Trijų milijonų, 300 km šalyje statistiškai neįmanomi keli pasaulinio lygio univesitetai,prisiminkime Vilniaus-Karaliaučiaus aprėptį.
Bedarbius,emigrantus,mokytus ubagus produkuojanti švietimo/mokslo ministerija turi gerą progą prisijungti prie Finansų(?) ministerijos, kaip susivokusi Sveikatos apsaugos ministerija.Optimalus ministerijų kiekis,vadovų mokslo cenzas,IQ turi būti įtvirtinti teisiškai.
Kokio masto universitetai-parapijiniai, tokie ir ministerijų, ūkio rezultatai, algos.
2016-02-22 20:59
to LilePamirškite apie tokį jungimą: to neleistų Konkurencijos taryba – nes toks “mergelis” būtų akademinės rinkos monopolizavimas Lietuvoje :-):)
Beje, pagal ūkio rezultatus, skaičiuojant BVP vienam gyventojui, Europoje pirmauja mažutis Liuksemburgas (0.55 mln gyventojų), artimiausius konkurentus lenkiantis bent ketvirtadaliu…..
2016-02-19 17:36
AnalitikasŠiaip jau labai įdomiai “Veidas” su Lietuvos mokslo taryba ir Ūkio ministerija tuos mini Nobelius ieško ir randa. Pažiūrėjau į vieno iš senesnių mini Nobelistų cituojamumo rodiklius: h-indeksas=9, iš viso darbai pacituoti mažiau nei 200 kartų…
Sakyčiau kaip vidutinio lygio (jokiu būdu ne talentingam) postdokui rodikliai gal ir būtų pakenčiami. Bet mini Nobeliui? Panašiau į mikro (o gal nano) Nobelį.
Jei nebūtų talentingų mokslininkų, tai dar galima būtų suprasti, bet juk yra. Kad ir tas pats Linas Mažutis, paminėtas tame pačiame “Veido” numeryje. Visai jaunas mokslininkas, bet jau daug nuveikęs. Su Lietuvos prieskyra radau iš viso tik tris Cell straipsnius, ir vienas iš jų Mažučio.
Žodžiu, Veidas, LMT ir Ūk. ministerija su savo mini Nobeliais pjauna grybą. Kuo toliau, tuo kreiviau.
2016-02-23 10:49
PhDPritariu Analitikui – kai kuriems tai tik sitas mikro Nobelis ir tinka…