Šiemet pasirodžiusiame įtakingame geologijos mokslo žurnale „Newsletters on Stratigraphy“ išspausdintas Vilniaus ir Tartu universitetų mokslininkų straipsnis „Integrated Stratigraphy, Conodont Turnover and Palaeoenvironments of the Upper Wenlock and Ludlow in the Shallow Marine Succession of the Vilkaviškis-134 Core (Lithuania)“. Jame nagrinėjamas konodontų ir graptolitų rūšių išnykimas, atsiradimas ir aplinkos pokyčiai silūro periode.

Leidinio viršelis su straipsnyje nagrinėtų lietuviškų graptolitų nuotraukomis. GMF nuotr.

Tarpdisciplininiame straipsnyje paleontologiniu, sedimentologiniu ir geocheminiu požiūriu išnagrinėtas silūro periodo uenlokio ir ludlovio epochų vidurio Lietuvoje esantis geologinis pjūvis. Nauji stabiliųjų deguonies izotopų santykių duomenys patvirtino, kad vieno iš galingiausių vidurio paleozojaus eros okeaninių įvykių (Muldės įvykio) priežastis buvo klimato atšalimas ir su tuo susiję vandenynų cirkuliacijos pokyčiai.

Graptolitų ir konodontų rūšių paplitimų kryžminė kalibracija su stabiliųjų anglies izotopų santykių kreive nagrinėtame pjūvyje leido radikaliai perinterpretuoti Muldės išmirimo įvykio poveikį globaliai konodontų (primityvių stuburinių) biotai ir eigą. Priešingai, nei manyta anksčiau, naujos konodontų rūšys atsirado tuo pat metu, kai išnyko kai kurios senosios rūšys, tik jų plitimas po pasaulį užtruko ganėtinai ilgai (apie 2 milijonus metų). Straipsnyje įrodyta, kad sekliavandeniai ludlovio epochos Lietuvos geologiniai pjūviai pasižymi didele (kelių milijonų metų trukmės) stratigrafine spraga, kuri susidarė nukritus jūros lygiui kito (vadinamojo Lau) okeaninio įvykio metu.

Šis straipsnis yra ilgalaikio bendradarbiavimo tarp VU Geologijos ir mineralogijos katedros darbuotojų dr. Sigito Radzevičiaus, dr. Andrejaus Spiridonovo, dr. Antano Brazausko, Giedriaus Bičkausko, dr. Donato Kaminsko, doktorantės Darjos Dankinos, magistranto Algirdo Rimkaus ir Estijos kolegų dr. Tõnu Meidla ir dr. Leho Ainsaaro rezultatas.