Nusikalstamumas – viena svarbiausių visuomenės problemų. Pernai Lietuva pagal kalinčių asmenų skaičių, tenkantį 100 tūkstančių gyventojų, pateko tarp trijų pirmaujančių Europos valstybių. Nors nuteistieji už smurtinius nusikaltimus tiek mūsų, tiek kitose šalyse sudaro palyginti nedidelę įkalintų asmenų dalį, tačiau šie asmenys paprastai įvykdo apie pusę visų nusikaltimų. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto mokslininkai tiria smurtautojų asmenybės bruožus ir jų įtaką pakartotiniams nusikaltimams. Tai, pasak projekto vadovės doc. Ilonos Čėsnienės, padėtų nuo jų apsaugoti visuomenę.

„Pastaraisiais metais Lietuvą sukrėtė žiaurūs smurtiniai nusikaltimai. Visuomenė, reaguodama į tokius įvykius, paprastai kelia daug klausimų, apimančių nusikaltusiojo veiksmų motyvus ar tinkamos bausmės skyrimą. Vis dėlto žmonių pasipiktinimas ir noras žiauriai nubausti smurtautojus nepašalina priežasčių, kurios lemia tokio pobūdžio nusikaltimus“, – paaiškina doc. I. Čėsnienė.

Lietuvoje kriminalinės rizikos vertinimas nuteistajam yra privalomas, tačiau, skirtingai nuo Vakarų šalių praktikos, išsamus nuteistojo asmenybės tyrimas, suteikiantis svarbios informacijos vertinant pakartotinio nusikaltimo riziką, paprastai neatliekamas. Išsamūs duomenys apie smurtautojų asmenybės bruožus ne tik papildytų kriminalinės rizikos vertinimą vertinga informacija apie nuteistąjį, bet ir padėtų specialistams efektyviau taikyti prevencines korekcines priemones.

Projekto vadovė, apžvelgdama dešimtmečiais vykdytų kriminalinio elgesio tyrimų rezultatus, sako, kad egzistuoja nusikalstamą elgesį prognozuojantys veiksniai, kurie daugiau ar mažiau būdingi visiems nusikaltėliams: „Tai asmens kriminalinė istorija, nusikalstantys tėvai, bendraamžiai, patiriamos socioekonominės problemos, menkas išsilavinimas, nedarbas, nusikalstamą elgesį palaikančios nuostatos ir elgesys, piktnaudžiavimas psichoaktyviosiomis medžiagomis, emocinės problemos. Tačiau reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad skirtingus nusikaltimus vykdantiems asmenims būdingos skirtingo pobūdžio problemos ir sunkumai. Nesmurtinius nusikaltimus darantiems asmenims labiau būdingos finansinės, darbo, gyvenamosios vietos problemos, ryšių su nusikalstančiais žmonėmis palaikymas. Alkoholio vartojimo problemos, prasti emocinių ir socialinių problemų sprendimai, priklausomybė nuo psichoaktyvių medžiagų gali turėti įtakos vis didėjančiam smurtinių nusikaltimų skaičiui. Akivaizdu, kad pagalba tokiems asmenims galėtų apsaugoti visuomenę nuo galimos žalos ateityje.“

Tyrimas atliekamas bendradarbiaujant su Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Šis departamentas inicijavo pasaulyje pripažintų kriminalinės rizikos vertinimo metodikų įsigijimą ir pritaikymą Lietuvai. Jų efektyvumas pagrįstas mokslinių tyrimų rezultatais: teisės pažeidėjo korekcija, kuri remiasi minėtu vertinimu, daug naudingesnė ir efektyvesnė nei griežta priežiūra ir izoliacija. „Minėta iniciatyva buvo puiki pradžia formuojant naujas darbo su nuteistaisiais gaires, kurių pagrindas yra nuteistojo problemų, susijusių su jo nusikaltimų padarymu, sprendimas. Mus labiausiai domina psichologiniai veiksniai. Tinkamai juos įvertinus ir gavus tam tikrus nuteistųjų asmenybės aprašus darbas su nuteistuoju tampa prasmingas ir pagrįstas“, – tvirtina vienas projekto vykdytojų doc. Alfredas Laurinavičius.

Pirmajame tyrimo etape Filosofijos fakulteto mokslininkai, atrinkę atsitiktinę nuteistųjų (vyrų ir moterų) imtį, patikrino, ar psichologinio vertinimo metodikas galima taikyti nuteistųjų populiacijoje. Tyrimas patvirtino jų tinkamumą. Gauti rezultatai bus skelbiami tarptautinėse konferencijose ir kongresuose. VU mokslininkai bendradarbiauja su kolegomis iš JAV, Austrijos, dalijasi informacija, kartu dalyvauja tarptautinėse konferencijose, rengia bendras publikacijas.

Antras tyrimo etapas skirtas smurtinius nusikaltimus atlikusių asmenų rizikos veiksniams nustatyti.

Projektą „Laisvės atėmimo bausmę atliekančių smurtautojų asmenybės bruožų ir kriminalinės rizikos veiksnių sąsajos“ (MIP-004/2015/LSS-250000-1031) finansuoja Lietuvos mokslo taryba. Projekto trukmė – 2015–2017 m.