Ilgai lauktų pokyčių Lietuvos aukštajame moksle netruko ilgai laukti. Reformos lyderiu tampa Vilniaus universitetas, kuriame subrandintos radikalios idėjos jau skinasi kelią į ateitį. Ta proga siūlome mūsų reporterio interviu su senosios Alma Mater rektoriumi prof. Artūru Žukausku.

Jūsų Magnificencija, jubiliejinius 438-uosius metus Vilniaus universitetas pasitinka neregėtai drąsiais žingsniais. Gal galėtumėte papasakoti apie tai mūsų skaitytojams?

Lengvai. Reaguodamas į visuomenėje kilusią kritikos bangą dėl neseniai padidintų reikalavimų stojantiesiems, esą tai padaryta tik dėl vaizdo, mūsų senatas priėmė revoliucinį sprendimą dėl bet kokių stojimo kliūčių pašalinimo, o taryba patvirtino neribotą studijų vietų skaičių. Į universitetą bus priimami mokyklų abiturientai, neturintys jokių balų ir nelaikę jokių egzaminų. Atsisakome rotacijų, visi studentai bus laikomi gerai besimokančiais, net jei nebus išlaikę nė vienos įskaitos. Ateityje svarstysime galimybę priimti ir be brandos atestato. Tikram talentui atestatas neturi būti kliūtis.

Gerbiamas profesoriau, jeigu imsitės tokios radikalios reformos, studentų skaičius Vilniaus universitete smarkiai išaugs. Kiek studentų tikitės, ar turėsite vietos juos susodinti?

Mūsų strateginis tikslas yra atverti universitetinio išsilavinimo galimybes visiems jo siekiantiems Lietuvos gyventojams. Tikimės, kad studentų skaičių padidinsime maždaug iki šimto tūkstančių. Dėl auditorijų jokios problemos nėra – organizuosime studijų procesą taip, kad studentams nereikėtų lankyti paskaitų arba kad paskaitos būtų lankomos pagal slankųjį grafiką. Kartu šitaip išspręsime dirbančių studentų problemą, nes pastaruoju metu susidarė paradoksali situacija – daugeliui studentų studijos trukdo dirbti Tėvynės labui, kurti taip reikalingą šaliai BVP.

Mielas rektoriau, tačiau tuomet Jūs susidursite su dėstytojų stoka. Kur rasite dėstytojų šitokiam kiekiui studentų?

Čia jokios problemos nėra, Lietuvoje turime pakankamai rezervų. Mes siūlome patrauklius atlyginimus dėstytojams su magistro laipsniu – 413 eurų asistentams ir 443 eurus lektoriams („į rankas“, ne šiaip sau!). Žinoma, pervilioti mokytojus iš padoresnių gimnazijų to gali būti maža, tačiau, pirmaudami Europoje aukštojo mokslo diplomų spausdinimo srityje, neturėtume stokoti magistro laipsnį turinčių šviesuolių. Pavyzdžiui, toks atlyginimas gali būti patrauklus pažangiems kiemsargiams, skrajučių išnešiotojams, taip pat skujų surinkėjams. Siūlomo atlyginimo turėtų pakakti ir bilietams vykstantiesiems į ilgalaikes stažuotes Airijoje ir Norvegijoje.

O kaip tuomet spręsite dėstytojų kvalifikacijos problemą? Universiteto dėstytojas privalo dirbti mokslinį darbą, skelbti publikacijas recenzuojamuose moksliniuose leidiniuose.

Na žinote, Lietuvoje jau yra pakankamai puikių pavyzdžių, kaip šita problema sprendžiama – turime daugybę beverčių mokslinių žurnalų, aktyviai nieko neveikiančių mokslininkų. Tačiau naudodamiesi šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis mes žadame šioje srityje žengti dar toliau ir pritaikyti iki šiol neregėtas inovacijas. Įsteigsime naują asocialinę tinklinę platformą, kur kiekvienas akademikas turės teisę paskelbti „Aš esu protingas“. Jei su tokiu skelbimu sinchronizuosis bent du „Aš irgi“, laikysime, kad teiginys yra recenzuotas ir užskaitysime jį kaip mokslinį traktatą. Naudodamasis mobiliąja programėle su GPS technologija, akademikas tai galės atlikti lakstydamas po neribotą skaičių Lietuvos universitetų ir mokslo institutų.

Padidėjus studentų skaičiui, esamų studijų programų gali nebepakakti. Kokias naujoves siūlysite gausiems studentams?

Sutinku, kad studijų programų įvairovės galimybės dar nėra išsemtos ir be naujovių neapsieisime. Rengiame keletą patrauklių staigmenų. Pavyzdžiui, viena iš bakalauro studijų programų bus skirta savęs suvokimui. Per ketverius metus studentas turės galimybę nuodugniai pažinti save, įsisąmoninti transcendentinę savo esybės paradigmą ir pagaliau suvokti, kad atėjo į universitetą nemokėdamas nei skaityti, nei rašyti. Sėkmingai susivokusiems siūlysime magistrantūros programą, kurioje šis suvokimas bus dar gilinamas.

O, magnifico! Tačiau jau dabar Lietuvoje jaučiamas universitetų absolventų perteklius, tik vos daugiau kaip pusė jų susiranda darbą pagal kvalifikaciją. Kaip Jūs žadate rūpintis tolesne savo auklėtinių karjera?

Mes esame visų pirma socialiai atsakinga ugdymo organizacija ir mūsų tikslas yra suteikti jaunuoliams universitetinį išsilavinimą, kad ir kokie neraštingi jie būtų. Bet kuriuo atveju mes pasirūpinsime ir sėkminga tolesne mūsų auklėtinių karjera. Kadangi pastaruoju metu susiduriame su darbdavių diskriminacija universitetinį išsilavinimą turinčių piliečių atžvilgiu, žadame įsteigti slaptas alumnų korporacijas mūsų abiturientams, dirbantiems lėkščių plovimo vadybos (Lambda-Pi-Beta), taikomosios šlavimo inžinerijos (Tau-Sigma-Jota), kasos operacijų administravimo (Kapa-Omega-Alfa), griovių rausimo medijų (Gama-Ro-Miu), picos nešiojimo edukacijos (Pi-Niu-Epsilon) srityse. Šios korporacijos turėtų ginti mūsų absolventus, kartu su universitetu kovoti už jų teises laisvai reikšti savo rudimentinį kūrybinį ir inovacinį potencialą.

Prakilnusis akademike, bet šitaip išsipūtus universitetui bus sunku jį valdyti. Kaip tuomet žadate optimizuoti universiteto struktūrą?

Ačiū už šį sudėtingą klausimą, kuriam atsakymą jau turiu pasiruošęs, nes buvom dėl jo sutarę. Taip, esant tokiam neregėtam proveržiui, universiteto fakultetų skaičius turėtų išaugti iki 50 ir tai bus nelengvas iššūkis. Atsiras daugybė dekanų, prodekanų, buhalterių, vadybininkų ir santechnikų, kuriuos visus reikės išlaikyti; universitetas užims visą Vilniaus senamiestį, atgaus istorinį pastatą, esantį Volano g. 2, ir išsiplės nuo Saulėtekio iki Bezdonių. Tam, kad būtų galima optimizuoti tokį fakultetų tinklą, imsimės išbandytų priemonių ir drąsiai eksperimentuosime: vieniems dekanams pažadėsime už susijungimą sumokėti visą fakulteto kainą, o kitiems išdalysime peilius su šakutėmis ir surengsime kautynes, naudodamiesi Romos gladiatorių patirtimi. Tas dekanas, kuris perrėš gerklę konkurentui arba išdurs ir prismeigs jį prie rašomosios lentos, turės teisę pasiimti aukos fakultetą su visais studentais.

Ko baigdamas norėtumėte palinkėti mūsų vyresniųjų klasių mokiniams, kurių daugelis svajoja apie studijas universitete?

Manau, kad nesusimausiu, jei palinkėsiu jiems nesimokyti, nesistengti išlaikyti abitūros egzaminų – vis tiek priimsim, nelaimėje nieko nepaliksim, diplomą duosim, nuo fizinio darbo išvaduosim. Taip pat kviečiu rinktis kuo lengvesnes studijų programas, kad nereikėtų tuščiai alinti savo gležnų smegenų, kurių vargu ar prireiks. Be to, neverta kuo nors domėtis, ypač jei tai reikalauja papildomų pastangų – normaliam žmogui pakanka išmaniojo telefono. Kaip buvęs fizikas, patarčiau jaunimui vengti studijuoti kvantinę mechaniką, nes seniai įrodyta jos žala žmonių sveikatai – praktiškai niekas iš tarpukariu studijavusiųjų šią discipliną neišgyveno.

Ši naujiena buvo balandžio 1-osios pokštas.