Penktadienį vykusioje „Kultūros naktyje“ lankytojai galėjo ne tik apžiūrėti senąsias Vilniaus universiteto bibliotekos sales, užlipę į Observatorijos bokštelį apžvelgti naktinę sostinę, bet ir pamatyti universiteto mokslininkų sukurtą išmanųjį meno kūrinių apšvietimą, demonstruojamą istorinėje J. Lelevelio salėje.
Taikomųjų mokslų instituto mokslininkai dr. Pranciškus Vitta ir doktorantas Andrius Petrulis pristatė VU sukurtą tausojančią išmaniąją meno kūrinių apšvietimo technologiją. Šios technologijos galimybės buvo demonstruojamos eksponuojant keletą bibliotekos grafikos kolekcijos darbų ir apšviečiant J. Hopeno 1930 m. restauruotos J. Lelevelio salės skliautus. Žymiojo istoriko dažai, naudoti žemėlapiams spalvinti, taip pat buvo saugomi tamsoje. Dabar šioje salėje esantis stendas apšviečiamas tik priėjus lankytojams.
Dr. P. Vitta smalsuoliams pasakojo, kad dabar daugumoje muziejų naudojamas standartinis halogeninis apšvietimas, kuris laikomas pakankamai saugiu. Tačiau naujosios technologijos leidžia subtiliau valdyti šviesą, kartais pasodrinti laiko ir šviesos išblukintas spalvas. Paveikslų ir freskų restauravimas kelia nemažai sudėtingų klausimų, nuomonės dėl restauravimo taip pat skirtingos. Vieni mano, kad negalima liesti originalių meno kūrinių, juos reikia palikti esamos būklės. Kita pusė, priešingai, sako, kad reikia atkurti tai, kas buvo, kad žmonės galėtų pamatyti. Naujosios technologijos leidžia tai padaryti neliečiant meno kūrinio.
Mokslininkams dirbant su M. K. Čiurlionio darbais, kurių nemaža dalis labai išblukę, esamą spalvų gamą dėl specialaus valdomo apšvietimo pavyko priartinti prie buvusios. M. K. Čiurlionio muziejuje prie vieno paveikslo specialistai įrengė sistemą, leidžiančią patiems lankytojams pasirinkti apšvietimo režimą.
Komentarų nėra. Būk pirmas!