Vasaros pabaiga Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto doktorantei Austei Valinčiūtei žada naujo etapo pradžią. Jaunoji mokslininkė laimėjo prestižinę Fulbrighto stipendiją, tad devynis mėnesius praleis JAV. Ten atliks jau suplanuotas užduotis, skirtas būsimai disertacijai.

„Konkursas šiai stipendijai laimėti yra daugiapakopis ir itin konkurencingas. Lietuvoje skiriamos vos kelios stipendijos. Daug laiko skyriau ne tik paraiškai rengti ar motyvaciniam laiškui rašyti, bet ir tam, kad suvokčiau platesnę Fulbright programos reikšmę. Be galo džiaugiuosi, kad programos atstovai tiek Lietuvoje, tiek JAV įvertino mane ir mano projektą. Suteiktą galimybę ketinu maksimaliai išnaudoti profesiniam ir asmeniniam tobulėjimui“, – sako antrųjų metų Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto doktorantė A. Valinčiūtė.

Mergina stažuosis Viskonsino-Madisono universitete. Ši prestižinė JAV mokslo institucija pirmauja ne tik visos šalies, bet ir pasauliniuose universitetų reitinguose. Ji išsiskiria ir tuo, kad moksliniams tyrimams skiria daugiau nei 1 mlrd. dolerių per metus. Nuo 1972 m. Viskonsino-Madisono universitetas patenka tarp penkių JAV institucijų, daugiausia lėšų skiriančių moksliniams tyrimams. Doktorantės stažuotės akademiniu vadovu tapo prof. Dietramas Scheufele. Jis yra pasaulyje žinomas mokslo komunikacijos specialistas, turintis vienus aukščiausių pasaulyje citavimo rodiklių socialiniuose moksluose.

Komunikacijos fakulteto doktorantė disertacijoje nagrinėja mokslo komunikaciją – procesą, kurio metu formuojamas ryšys tarp visuomenės ir mokslo bei technologijų. A. Valinčiūtė domisi, kaip visuomenė susidaro nuomonę ir priima sprendimus įvairiais su mokslu susijusiais klausimais, pavyzdžiui, ar skiepyti savo vaikus. Savo tyrimais jaunoji mokslininkė siekia nustatyti efektyviausias komunikacines strategijas bendraujant su asmenimis ir grupėmis, kurios abejoja įvairių mokslo pasiekimų, ypač sveikatos srityje, svarba ir būtinumu.

„Šiuolaikinėje visuomenėje mokslas, nepaisant įspūdingų pasiekimų ir sparčios technologinės plėtros, neretai siejamas su įvairiomis grėsmėmis. Kartais jos pagrįstos, bet dažnai būna visiškai neracionalios. Tokios tariamos grėsmės, įgavusios platų mastą, gali neigiamai veikti ne tik nedideles grupes, kurios inicijuoja ir palaiko įvairias fobijas, bet ir visuomenės socialinę, ekonominę raidą“, – mokslo komunikacijos svarbą pabrėžia pašnekovė. Jos teigimu, nemažai tyrimų rodo, kad objektyvios informacijos kiekis ir prieinamumas nebūtinai mažina priešiškumą mokslo ir technologijų plėtrai. Už neigiamų, emociškai „užkrautų“ požiūrių slypi gilesni veiksniai, kuriuos identifikavus ir sėkmingai pritaikius mokslo komunikacijoje ryšys tarp mokslo ir visuomenės galėtų tapti harmoningesnis.

„Mano tyrimai galėtų būti pritaikomi nustatant teisinį reguliavimą klausimais, susijusiais su mokslo rezultatų diegimu praktikoje, taip pat galėtų prisidėti prie nepasitikėjimo barjerų mažinimo organizuojant visuomenės sveikatos kampanijas, politinėse diskusijose įvairiais visuomenei aktualiais klausimais, kylančiais iš spartaus mokslo ir technologijų progreso“, – savo mokslinių tyrimų aktualumą paaiškina A. Valinčiūtė.

Stažuotėje ji rengs disertacijoje numatyto eksperimentinio tyrimo planą, atliks bandomąjį tyrimą, kurį vėliau įgyvendins Lietuvoje. Jaunoji mokslininkė apgailestauja, kad nors tinkamai parengta metodika yra svarbiausia mokslinių tyrimų kokybės sąlyga, tačiau ji iki šiol lieka vienu silpniausių socialinių mokslų aspektų. Dėl to galimybė bendradarbiauti su tyrėjais, turinčiais aukščiausio lygio patirtį vykdant tokius tyrimus, neabejotinai prisidės prie pašnekovės disertacijos kokybės.

Mokslo komunikacijoje A. Valinčiūtė – ne naujokė. Tarp bakalauro studijų Braitono universitete ir magistrantūros studijų Amsterdamo universitete trumpam grįžusi į Lietuvą įsitraukė į Lietuvos mokslo tarybos vykdomą projektą „Studentų mokslinės veiklos skatinimas“. Baigusi magistrantūros studijas, prisidėjo prie Britų tarybos atstovybės Lietuvoje organizuojamo mokslo populiarinimo konkurso „Šlovės laboratorija“. Tuomet galutinai suprato mokslo komunikacijos svarbą ir tai, kokį stiprų teigiamą poveikį visuomenės nuomonei gali turėti tinkama mokslinių idėjų ir pasiekimų sklaida.

„Savo tyrimais norėčiau prisidėti prie mokslo komunikacijos Lietuvoje plėtojimo. Komunikacijos, kuri padėtų lengviau įveikti priešpriešas ir kontroversijas, kylančias sprendžiant visuomenei aktualius klausimus“, – reziumuoja Fulbrighto stipendininkė.

Fulbright yra prestižinė tarptautinė mainų programa, kurios dalyviai atrenkami atviro konkurso metu vertinant jų nuopelnus ir sugebėjimus. 53 Fulbrighto stipendininkai yra tapę Nobelio premijų laureatais, 80 apdovanoti Pulitzerio premijomis.