Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto mokslininkai džiaugiasi galimybe tyrimų elektroencefalograma (EEG) mokytis iš geriausiųjų. VU tyrėjai kartu su Šveicarijoje užgimusio vieno iš neinvazinių būdų vertinti žmogaus smegenų veiklą pradininkais – Berno universitetinės psichiatrijos ligoninės mokslininkais – mokėsi platesnio EEG taikymo, kėlė kvalifikaciją. Tokias galimybes suteikė pagal Lietuvos–Šveicarijos bendradarbiavimo programą baigiamas įgyvendinti projektas „Nuo būsenos priklausomas informacijos apdorojimas: elektrinio neurovaizdavimo įdiegimas Lietuvoje“.

Pasak projekto sumanytojų, ne viena Lietuvos mokslo, mokymo ir gydymo įstaiga yra įsirengusi EEG laboratorijas, įsigijusi geros kokybės įrangą. Tačiau šio metodo ir turimos įrangos teikiami privalumai iki šiol menkai panaudojami dėl specialistų, mokančių ja dirbti ir vertinti gautus duomenis, trūkumo. „Mes ir mūsų partneriai dirbame su psichikos ligomis ir daugiau nei 10 metų vienaip ar kitaip bendradarbiaujame, esam seniai pažįstami, tačiau tik dabar atsirado tokia unikali proga pasimokyti iš jų patirties ten, kur jie dirba su aukščiausio lygio ir naujausia aparatūra, taiko pažangius vertinimo metodus“, – projekto privalumais džiaugėsi  jo vadovė dr. Inga Griškova-Bulanova.

EEG metodas išsiskiria puikia laikine skiriamąja geba ir pigumu. Kitaip tariant, mokslininkai gali vienu metu pamatyti visą smegenų veiklos paveikslą, o ne tik kurią nors vieną jo dalį. Taip informacija neprarandama.

Kitas projekto partneris – Ženevos universiteto mokslininkų grupė yra viena iš nedaugelio, kuri taiko EEG siekdama nustatyti epilepsijos židinį ir gauna vienus geriausių šios srities rezultatų pasaulyje. „Projekte dirbome su dviem savo sričių lyderiais, o patys esame kol kas vieninteliai Lietuvoje, tokius metodus taikantys mokslui“, – projekto grupės išskirtinumą pabrėžė dr. I. Griškova-Bulanova.

Lietuvos mokslininkams buvo labai svarbu per šį trumpą laiką (nuo sausio iki liepos), kol truko projektas, išmokti iš partnerių metodų kaip įrankio. Tam surengtos keturios ilgalaikės stažuotės: hormoninį poveikį ir emocijas tiriančios mokslininkės, klinikinio praktiko iš Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės, jaunojo tyrėjo, kuris dirba su sveikais ir psichikos sutrikimus turinčiais žmonėmis, taip pat besigilinančio į matematinius metodo aspektus mokslininko. Tuo siekta, kad ir Lietuva turėtų komandą, išmanančią metodo pritaikomumo spektrą.

Tiek praktikams, tiek mokslininkams organizuoti dveji atviri mokymai. Juose dalyvavo docentai, laboratorijos vadovai, neurologai, biofizikai, medicinos biologai, sporto medicinos srities ir psichologijos doktorantai, medicinos ir neurobiologijos studentai, būsimieji neurologai. Jie išklausė teorines paskaitas apie EEG techninius aspektus, problematiką, pritaikomumą, galėjo įsitraukti į intensyvius praktinius užsiėmimus.

Pasak projekto dalyvių Lietuvoje, jo pridėtinė vertė matoma per išplėstą kontaktų tinklą, bendraminčių susiradimą ir planus naujiems tyrimams, suvokimą, kad mūsų mokslas žengia vienoje gretoje su pasauliniais lyderiais. Vis dėlto svarbiausias pasiekimas – metodo įsisavinimas ir galimybė jį visapusiškai naudoti patiems. Tikimasi, kad tai atvers galimybes EEG taikyti nuo emocijų tyrimų iki biožymenų paieškos.

Projekto „Nuo būsenos priklausomas informacijos apdorojimas: elektrinio neurovaizdavimo įdiegimas Lietuvoje“ įgyvendinamas pagal Lietuvos–Šveicarijos bendradarbiavimo programą (sutarties Nr. CH-3-ŠMM-02/03). Projekto trukmė – 2016 m. sausis–liepa. Projekto biudžetas – 61 065 eurų.