Baigėsi keturis mėnesius Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre veikusi Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) paroda „Accelerating Science“. Ją apžiūrėjo per 10 tūkst. žmonių iš įvairių Lietuvos ir užsienio institucijų. Vilniaus universiteto organizuotoje parodoje apsilankė gyventojai iš daugiau kaip trisdešimties Lietuvos miestų ir miestelių, daugiausia atvyko iš vidurinių, aukštųjų mokyklų, neformalaus ugdymo centrų, bankų, ministerijų, savivaldybių, viešųjų įstaigų, bažnyčių ir įvairių asociacijų.
Plati lankytojų geografija
„CERN paroda buvo neeilinis mokslo ir kultūros įvykis ne tik Vilniaus universitete, bet ir visoje Lietuvoje. Tikimės, kad ši paroda tapo lūžio tašku siekiant suprasti, atrodytų, nelengvai suvokiamus mokslo reiškinius ir paskatins moksleivius giliau jais domėtis, o galbūt net pasirinkti fizikos studijas. Džiugu, kad paroda sulaukė didelio regionų gyventojų susidomėjimo. Dėkojame Lietuvos institucijoms ir verslo rėmėjams, kuratoriams, gidams ir savanoriams“, – parodos sėkme džiaugiasi VU mokslo prorektorius prof. Rimantas Jankauskas.
Parodos lankytojų geografija plati – ją lankė ne tik vilniečiai, bet ir mokslu besidomintys Lietuvos regionų gyventojai. Moksleivius iš regionų atvykti paskatino Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.
Ekspozicijos koordinatorius VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Andrius Juodagalvis džiaugiasi, kad paroda itin sudomino Lietuvos moksleivius. Kai kurie jų per ekskursiją išsitraukdavo sąsiuvinius ir imdavo tiesiog iš kompiuterių ekranų nusirašinėti tekstą apie jiems įdomius dalykus. Mokiniams itin patiko kompiuterinis žaidimas ETAPE, pristatantis elementariąsias daleles ir dalelių greitintuvus. Pasitaikydavo ir tokių moksleivių, kurie pasilikdavo paslapčių erdvėje klausytis teksto ausinėse, nors grupė su gidu pereidavo į kitą salę. Dr. A. Juodagalvis parodoje sutiko ir menininkų.
Kas domino žmones?
Iš viso nemokamas ekskursijas po CERN parodą vedė 16 gidų. Dažniausiai lankytojai domėdavosi kitomis visatomis, Didžiuoju sprogimu, Didžiuoju hadronų priešpriešinių srautų greitintuvu, juodosiomis skylėmis, kvantiniais kompiuteriais, CERN dirbančiais lietuviais. Parodos gidus labiausiai džiugindavo vaikų klausimai. Anot gidės Linos Saveikytės, mažieji lankytojai paprasta forma užduodavo sudėtingiausius klausimus apie prieštaravimų suderinamumą, pažinimo ribas. Gidė Milda Butkutė stebėjosi 10–12 metų vaiko klausimu, kodėl dar nepastatytas erdvėlaivis, kuris keliautų stygomis. Štai aštuntokai negirdėjo, kad kosmose skraido teleskopai ir kad galima nufotografuoti kitas galaktikas, o antrokai jau žinojo, kaip veikia juodosios skylės ir iš ko sudarytos žvaigždės. „Dažniausiai po ekskursijos sulaukdavome tokių komentarų: „Šito per fiziką nesimokėm“ ir „Buvo labai įdomu!“ – prisiminė M. Butkutė.
Dr. A. Juodagalvio teigimu, ši paroda leido populiarinti CERN atliekamus fundamentaliųjų dalelių tyrimus, prie kurių prisideda ir jis pats.
Ekspozicijos reikšmė visuomenei
„CERN paroda suteikė galimybę Vilniaus universitetui užmegzti glaudesnį ryšį su ta visuomenės dalimi, kuri nutolusi nuo mokslo. Tai, kad Lietuvos mokslininkai dirba tokiuose dideliuose tarptautiniuose projektuose, daugeliui neakademinės visuomenės narių sukėlė nuostabą ir savotišką pasididžiavimą Lietuva“, – sakė gidė M. Butkutė.
Paroda ir dviem jos gidais sužavėta liko VU absolventė Ingrida Olendraitė, šiuo metu Londono universiteto koledže studijuojanti žmogaus ligų genetiką: „Labai norėtųsi, kad Lietuvoje būtų daugiau tokių parodų! Manau, kad tuo laiku, kol veikė ekspozicija, „Google“ paieškoje padaugėjo bandymų surasti informacijos apie gliuonus, bozonus, kolaiderius, Didįjį sprogimą. Būtent to ir reikia, kad kiekvienas norintis galėtų ateiti, pamatyti, susidomėti ir grįžęs namo pasigilinti. Galbūt po šios parodos daugiau jaunų žmonių nuspręs panirti į elementariųjų dalelių studijas ir garsins Lietuvą pasaulinėje mokslo bendruomenėje, prisidės prie inovatyvių kasdienių ateities technologijų kūrimo.“
„Accelerating Science“ eksponatų sukūrimą finansavo H. Dudley Wrighto fondas. Lietuvoje parodą globojo Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Parodą rėmė Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, UAB „MGF Šviesos konversija“, UAB „Ekspla“, UAB „Thermofisher Scientific Baltics“, UAB „Energenas“, UAB „Lokmis“, UAB „Grida“, UAB „Arm Gate“, UAB „Labochema LT“, UAB „Elme Messer Lit“.
Komentarų: 1
2016-07-19 11:57
EdmundasMano požiūriu – paroda nieko ypatingo. Tiesiog paimta informacija, kurios pilna mokslo populiarinimo straipsniuose ir pateikta parodiniu formatu – ant sienų. VU planetariume taip pat pasakojama ir apie Visatą, apie hadronų greitintuvą, elementarias daleles, tiktai to niekas nereklamuoja.