-
CERN mokslininkas, eksperimentinės fizikos specialistas dr. Christophas Schäferis baigs skaityti paskaitų seriją „Dalelių sąveika su materija ir detektorių kūrimo principai“. CERN nuotrauka
Lapkričio pradžioje Vilniaus universiteto Fizikos fakultete Europos dalelių fizikos organizacijos (CERN) mokslininkas, eksperimentinės fizikos specialistas dr. Christophas Schäferis baigs skaityti paskaitų seriją „Dalelių sąveika su materija ir detektorių kūrimo principai“. Ankstesnės paskaitos apie eksperimentinį dalelių detektavimą vyko su pertraukomis, o paskutinė paskaita įvyks jau kitą dieną po trečiosios.
Pradinės ciklo paskaitos pristatė įvairių subatominių dalelių sąveiką su medžiaga ir tų reiškinių pritaikymą didelių energijų fizikos (HEP) eksperimentuose. Paskutinėje paskaitoje ši tema bus plėtojama toliau. Fizikos fakulteto doc. Thomas Gajdosikas teigia, kad pristatymą sudaro kelios dalys.
Pirmoje paskutinės paskaitos dalyje dr. Ch. Schäferis pasakos apie organines scintiliuojančias medžiagas. Apibūdinęs šių medžiagų savybes, leidžiančias jas naudoti dalelių detektavimo eksperimentuose, lektorius aptars jų naudojimo privalumus ir trūkumus.
Antroji paskaitos dalis skirta detektavimo sistemų testavimui. Ankstesnėse paskaitose išdėstyti principai, kaip konstruoti dalelių aptikimo modulius. Tačiau, prieš montuojant juos tokiuose dideliuose detektoriuose kaip CERN dalelių fizikos laboratorijoje veikiančio Didžiojo hadronų greitintuvo (LHC) didieji eksperimentai, jie turi būti išbandyti. Lektorius pristatys dažniausiai taikomą tikrinimų metodiką.
Paskaitos pabaigoje dr. Ch. Schäferis apžvelgs šiuolaikinių dalelių detektorių projektus. Galimi skirtingi pasirinkimai bus iliustruoti aptariant Didžiojo hadronų greitintuvo eksperimentuose naudojamus detektorius.
Dr. Ch. Schäferis aukštojo mokslo diplominį darbą rašė dirbdamas CERN Elektronų-pozitronų greitintuvo (LEP) eksperimente L3. Daktaro disertaciją taip pat rengė dirbdamas L3 – matavo Z bozono masę naudodamas Bhabha įvykius. 10 metų jis buvo atsakingas už eksperimentines dujų sistemas laiko plėtros kamerose (ang. time expansion chamber) ir už miuonų kameras – iš pradžių L3, vėliau CMS eksperimente. Pastaruosius dvejus metus jis dirba CERN generalinio direktoriaus patarėju santykiams su šalimis, kurios nėra tikrosios CERN narės.
Ketvirtoji, paskutinė paskaita „Particle Interactions with Matter and Detector Design Principles“ vyks lapkričio 3 d. 9 val. VU Fizikos fakulteto 815 auditorijoje (Saulėtekio al. 9-III). Paskaita vyks anglų kalba.
Komentarų nėra. Būk pirmas!