Už tarptautinio lygio mokslo laimėjimus ir bendradarbiavimą su Lietuva Švietimo ir mokslo ministerija gruodžio 1 d. apdovanojo penkis užsienyje dirbančius lietuvių kilmės mokslininkus.  Keturių iš jų akademinis kelias glaudžiai susijęs su Vilniaus universitetu (VU).

Dr. Vaidas Šeferis (Masaryko universitetas, Čekija) ir dr. Almantas Pivrikas (Merdoko universitetas, Australija) – VU alumnai, dr. Rimvydas Juškaitis (Oksfordo universitetas, Jungtinė Karalystė) ir doc. Jolanta Aleksejūnienė (Britų Kolumbijos universitetas, Kanada) dirbo VU.

Masaryko universitete dėstančio lituanisto, VU Filologijos fakulteto alumno dr. Vaido Šeferio veikla – vienas ryškiausių ir sėkmingiausių lituanistikos mokslo ir studijų plėtros užsienyje pavyzdžių. Mokslininkas aktualizavo donelaitikos tyrimus, surado pirmosios pasaulyje sėkmingai apgintos čekų mokslininko Karelo Janačeko disertacijos „Donelaičio kirčiavimas“ (1928 m.) rankraštį ir savo tyrinėjimų rezultatus pateikė monografijoje „Kristijono Donelaičio „Metų“ rišlumas“ (2014 m.).

Svarbus mokslininko indėlis ir į Jono Basanavičiaus mokslinio palikimo tyrimus. V. Šeferis bendradarbiauja su VU Filologijos fakulteto Lietuvių literatūros, Lituanistinių studijų ir Baltistikos katedromis. VU filologai kartu su V. Šeferiu vykdo bendrus mokslo ir studijų projektus (vienas iš žymesnių – „Donelaičio kirčiavimas“), rengia kvalifikacijos kėlimo kursus, stažuotes, mokslines konferencijas, parodas. Dr. V. Šeferis – Lietuvos kultūros ambasadorius Čekijoje. Mokslininkas Masaryko universiteto Kalbotyros ir baltistikos institute sukūrė aktyvų ir stiprų lituanistikos centrą. Dėl jo entuziastingo atsidavimo per dešimtmetį susiformavo ištisa karta gabių vertėjų bei lietuvių kalbos ir literatūros specialistų Čekijoje, o lituanistika užsienyje imta plėtoti literatūros ir kultūros istorijos aspektu.

Fizikas, žymus organinių puslaidininkių savybių tyrinėtojas dr. Almantas Pivrikas, dirbantis  Merdoko universitete, 2002 m. baigė VU Fizikos fakultetą. Mokslininkas tiria krūvininkų fotogeneracijos, pernašos ir rekombinacijos savybes netvarkiuose dariniuose, orientuotas į  taikymą organinėje elektronikoje, daugiausia – į organinius Saulės elementus. Lietuvio patobulinti metodai įdiegti daugelyje pasaulio laboratorijų. Mokslininkas aktyviai bendradarbiauja su savo Alma Mater, plėtoja VU mokslinius ryšius su Abo akademijos universitetu Suomijoje, J. Keplerio universitetu Austrijoje, Kvinslando technologijos ir Murdocho universitetais Australijoje. Jo iniciatyva VU profesorius Gytis Juška buvo pakviestas į visus šiuos universitetus dirbti bendrą mokslinį darbą.

Jungtinėje Karalystėje gyvenantis lazerių specialistas dr. Rimvydas Juškaitis dirbo VU Fizikos fakulteto Kvantinės elektronikos katedroje. Joje pradėtus darbus šviesolaidinės konfokalinės mikroskopijos srityje toliau tęsė išvykęs į Oksfordo universitetą (1993 m.). Dirbdamas garsaus rastrinės mikroskopijos specialisto prof. Tony Wilsono laboratorijoje, mokslininkas intensyviai bendradarbiavo su VU mikroskopijos ir lazerinių mikrotechnologijų srityje. Jo dėka mūsų specialistai (dr. R. Gadonas ir A. Čiburys) tobulinosi Oksfordo universitete. Dr. R. Juškaitis VU skaitė paskaitas ir vedė praktinius seminarus, o VU Lazerinių tyrimų centre atliko koloidinių kvantinių taškų tyrimus.

Gydytoja odontologė Jolanta Aleksejūnienė, Britų Kolumbijos universiteto Kanadoje docentė, aktyviai bendradarbiauja su VU Medicinos fakultetu. Kadaise dėsčiusi VU, šiuo metu priklauso minėto fakulteto Odontologijos doktorantūros komitetui. Mokslininkė aktyviai dalyvauja mokslo tiriamuosiuose darbuose, ne kartą savo žiniomis neatlygintinai dalijosi su VU Medicinos fakulteto Odontologijos instituto mokslininkais ir studentais. Jos dėka studentai, rezidentai ir doktorantai stažavosi, gilino žinias užsienio universitetuose, buvo įtraukti į tarptautines mokslininkų tyrėjų grupes. Nemažai doc. J. Aleksejūnienės publikacijų parengta bendradarbiaujant su VU mokslininkais.

Švietimo ir mokslo ministerija iškiliausiems užsienyje gyvenantiems lietuviams mokslo premijas skiria jau dešimt metų iš eilės. Iki šiol premijas yra gavę 34 mokslininkai. Premijų tikslas – skatinti išeivijos mokslininkus puoselėti lietuvybę ir siekti, kad jie garsintų Lietuvą, palaikytų glaudžius ryšius su Lietuvos mokslo bendruomene, aktyviai dalyvautų užsienio lietuvių bendruomenių veikloje.