18-oji generalinė Europos kalbų tarybos asociacijos narių asamblėja „Kalbos ir visuomenės iššūkiai. Aukštojo mokslo vaidmuo“ šiemet surengta Katalikiškajame Šventosios Širdies universitete Milane.

Renginyje aptarta Europos Komisijos kalbų politika, daugiakalbystė ir tarpdiscipliniškumas, Europos kalbų tarybos veiksmai kalbų ir visuomenės iššūkiams spręsti.

Asamblėjoje išsakyti pagrindiniai orientyrai aukštosioms mokykloms: tolesnė užsienio kalbų mokymosi universitetuose plėtra, kalbas įtraukiant į visų studijų programas. Siektinas modelis – gimtoji ir dvi kitos kalbos. Renginio dalyviai pabrėžė kokybišką kalbų mokymo ir mokymosi tęstinumą, pradedant nuo pradinio ugdymo institucijų ir baigiant aukštosiomis mokyklomis, taip pat skatintas glaudesnis bendradarbiavimas su įvairiomis suinteresuotomis grupėmis. Atsižvelgiant į Europoje vykstančius pokyčius, susijusius su nuolatos didėjančiais pabėgėlių srautais, akcentuota tarpkultūrinės kompetencijos ugdymo, daugiakalbystės būtinybė.

Vilniaus universitete sėkmingai įgyvendinama užsienio kalbų mokymo ir mokymosi koncepcija, studentai gali mokytis įvairių užsienio kalbų. Tai reiškia, kad VU neatsilieka nuo kitų ES universitetų, kuriuose daugiakalbystei skiriama daug dėmesio.

Kita svarbi tema – anglų kalbos kaip mokslo ir tyrinėjimų kalbos statusas, jos santykis su nacionalinėmis kalbomis, vietinės kalbos kaip mokslo kalbos mokymo ir mokymosi skatinimas. Nors manoma, kad anglų kalba ir toliau išliks mokslinės bendruomenės kalba, vis dėlto išryškėjo tendencija puoselėti gimtąją mokslo kalbą, atkreipiant dėmesį į tai, kad tyrėjai turi gebėti perteikti tyrimų turinį ir gimtąja kalba. Asamblėjos dalyviai išsakė mintį, kad būtina plėtoti nacionalinę mokslo kalbą, pasisakė už kalbinę įvairovę ir daugiakalbystę mokslo srityje, pakvietė mokslininkus ir lingvistus diskutuoti ir kurti daugiakalbystės įtvirtinimo moksle strategiją. Europos kalbų taryba rekomendavo kiekvienam Europos universitetui turėti labai aiškią savo kalbų politiką, atitinkančią universiteto misiją ir tikslus.

VU atstovaujantis Užsienio kalbų institutas (UKI) įtrauktas į vieną iš Europos kalbų tarybos specialiųjų interesų grupių „Kalbos ir švietimas“, vadovaujamą prof. Pieto Van de Craeno iš Briuselio laisvojo universiteto. Dalyvavimas šioje grupėje leidžia UKI mokslininkams užmegzti ir plėsti glaudesnius ryšius su įvairių šalių (Lenkijos, Olandijos, Šveicarijos, Švedijos, Italijos) mokslininkais ir kalbų specialistais, kartu spręsti daugiakalbystės sklaidos, plėtros klausimus ir su kitomis mūsų šalies aukštosiomis mokyklomis formuoti Lietuvos aukštųjų mokyklų kalbų politiką.

Europos kalbų taryba yra nuolatinė ir nepriklausoma asociacija, veikianti nuo 1997 m. ir turinti daugiau nei 130 institucinių narių iš 30 šalių. Asociacija vienija ne tik Europos, bet ir už ES ribų esančių šalių universitetus, atstovaujančius įvairiems lingvistikos krypčių mokslininkams, kalbų studijų ekspertams. UKI Europos kalbų tarybos nariu tapo 2015 m.