Nuo rudens Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakultete startuoja nauja bakalauro studijų programa „Šviesos technologijos“. Jos poreikis kilo iš pramonės, todėl praktiniams aspektams visą laiką bus skiriama daug dėmesio. Ši studijų programa orientuota į šiuolaikinius poreikius aukštųjų technologijų rinkoje, o studentai galės pasirinkti arba lazerių fizikos, arba apšvietimo technologijų pakraipą. Apie tai, kuo dar unikali ši studijų programa, kalbamės su vienu jos kūrėjų, išmaniojo apšvietimo specialistu doc. Pranciškumi Vitta.

Kodėl kilo studijų programos „Šviesos technologijos“ poreikis?

Į šį klausimą kiekvienas, prisidedantis prie jos kūrimo, atsakytų savaip. Pastaruoju metu daug laiko skiriu konsultacijoms, komunikavimui ir bendriems darbams su verslo įmonėmis, viešuoju sektoriumi (savivaldybėmis) apšvietimo technologijų srityje. Pastebiu akivaizdų šių technologijų specialistų trūkumą Lietuvoje, net užsienyje. Kas savaitę sulaukiu verslo atstovų klausimų, gal turime studentą, baigiantį studijas ir norintį dirbti esamose ar naujai kuriamose šviesos ir informacinių technologijų įmonėse. Suprantu, kad joms reikalingi tik mūsų laboratorijoje dirbantys studentai, kurie čia įgijo reikiamą kvalifikaciją. Lazerinių technologijų srityje situacija šiek tiek geresnė, studentams ir paskaitose suteikiama bazinių žinių apie lazerius, jų taikymus. Plėtodamas mokslinę, mokslo rezultatų komercinimo ir verslo karjerą ne kartą pasigedau svarbių bazinių žinių ir kompetencijų, kurios galėjo būti išdėstytos bakalauro studijose. Taigi kelis kartus padiskutavus su kolegomis kilo praktiškos, inžinerinės pakraipos studijų programos, orientuotos į šiuolaikinius poreikius aukštųjų technologijų rinkoje, idėja.

 Kaip apibūdintumėte šviesos technologijas?

Kaip jau sufleruoja pavadinimas, šios technologijos yra susijusios su šviesa, t. y. jos generavimu, valdymu, sąveika su medžiagomis, šviesos taikymais. Šią studijų programą sudarys koherentinės (lazerių) ir nekoherentinės šviesos technologijos, naudojamos tyrimams, vaizdinimui, apšvietimui ar net pjaustymui. Studijų metu studentai galės nuspręsti, ar savo ateitį sieti su lazerių fizika ir taikymais, ar su apšvietimu, apšvietimo dizainu, inžinerija.

Apšvietimo technologijos, apšvietimo dizainas ir projektavimas tik XXI a. išsikristalizavo į daugmaž atskirą, savarankišką mokslo ir ūkinės veiklos sritį, apimančią keletą skirtingų mokslo sričių. Apšvietimas – tai ne vien fizika, architektūra ar menas (dizainas). Tai yra šių ir kitų sričių, kaip informacinės ir ryšių technologijos, psichologija ar net medicina, tarpdisciplininė sritis. Apšvietimo technologijų specialistas turi būti universalus ir gebėti plačiai mąstyti, suderinti skirtingų mokslo sričių reiškinius.

Kuo unikali, perspektyvi ši studijų programa?

Prieš kurdami programą išsiaiškinome, kokių kompetencijų Lietuvos lazerinių technologijų ir apšvietimo sistemų įmonės tikisi iš studentų. Modernios technologijos apšvietimo srityje atveria naujas galimybes, apie kurias net negalėjome anksčiau svajoti. Dabar jau kalbame ne tik apie energijos taupymą senas lemputes pakeičiant šviesos diodais (šviestukais). Kuriamos aukštos pridėtinės vertės apšvietimo sistemos, integruotos su informacinėmis technologijomis, kurioms plėtoti reikia aukštos kvalifikacijos specialistų. Pastaruoju metu vyksta lazerinių ir nelazerinių šviesos technologijų suartėjimas. Ši studijų programa bus itin tarpdisciplininė. Nors ji vykdoma Fizikos fakultete, studentai įgis praktinius verslo ir projektų vadybos, verslo teisės, apšvietimo dizaino, informacinių technologijų pagrindus ir kitas šiuolaikines kompetencijas, reikalingas aukštųjų technologijų darbo rinkoje.

Kaip bus teorija derinama su praktika? Kiek dėmesio bus skiriama pastarajai?

Praktika ir taikymai bus varomoji šviesos technologijų studijų programos dalis. Kadangi poreikis kyla iš pramonės, praktiniai aspektai išliks svarbūs visu studijų metu. Dauguma studijų modulių bus sukurti naujai. Daug dėmesio bus skiriama studentų savarankiškam darbui, praktiniam žinių taikymui, komandiniam užduočių sprendimui, realių pavyzdžių analizei ir t. t. Tikimės nuo pat pradžių į studijų procesą įtraukti verslo parnerius, kurie pasidalys praktiniais iššūkiais. Studentus skatinsime praktikos darbus laboratorijose universitete, tyrimo institutuose ir verslo įmonėse pradėti kuo anksčiau, kad kuo greičiau įsilietų į aukštųjų technologijų bendruomenę ir patys reikštų individualius poreikius. Pavyzdžiui, VU Taikomųjų mokslų instituto mokslinėje veikloje aktyviai dalyvaujantys studentai galės pretenduoti į vardinę prof. Jurgio Viščako stipendiją.

Kokias praktines problemas sprendžia šviesos technologijų naudojimas žmonių gyvenime?

Žmogaus rega atsakinga už didžiausios spartos ir apimties informacijos srautą į smegenis, t. y. rega yra svarbiausia žmogaus juslė. Kad galėtume matyti, mums reikia šviesos. Į pagalbą pasitelkiamos pačios įvairiausios jos technologijos. Nuo prieš 100 metų išrastos lemputės palubėje, skystųjų kristalų (LCD) televizoriaus, organinių šviestukų (OLED) telefono ekrano, šviesolaidžiu „tekančio“ interneto ryšio, lazerinio mini projektoriaus iki medicininio endoskopo, fluorescencinio mikroskopo ar lazerinio skalpelio / pjūklo – viskas yra šviesos technologijos. Ateities perspektyvos taip pat palankios išmaniosioms apšvietimo technologijoms, nes planuojama informaciją perduoti šviesa, daugės automatinių sistemų (robotų), kurioms reikės optinių jutiklių. Žmonės naudoja vis daugiau šviesos prietaisų.

Kam patartumėte rinktis šią specialybę?

Aktyviems, norintiems pažinti ir kurti realius veikiančius prietaisus. Reikės ne tik spręsti galvosūkius ir matematinius ar fizikinius uždavinius, bet ir rankomis priversti elektronus, šviesos kvantus paklusti jūsų norams. Lituoklis, aibė elektronikos ir optikos komponentų, atsuktuvas ar net dildė bus neatsiejama pasaulio pažinimo dalis. Be abejo, programuojama 3D frezavimo, 3D spausdinimo, lazerinio apdirbimo ir sudėtinga analitinė, technologinė įranga bus naudojama praktiniams darbams laboratorijose. Šiuolaikinei aukštųjų technologijų darbo rinkai reikia universalių, atvirų idėjoms žmonių, kurie galėtų ir apskaičiuoti projektą, ir suprogramuoti mikrovaldiklį, ir apginti savo idėjas komandoje ar konferencijoje. Todėl rengsime tokius specialistus.

Kokios perspektyvos atsiveria baigus šią studijų programą?

Koherentinės (lazerinės) spinduliuotės specialistų laukia perspektyvi ir auganti lazerių pramonė, mokslo bendruomenė. Šioje srityje kuriamos, diegiamos į gamybą pasaulinio lygio inovacijos, todėl naujų žmonių ir idėjų reikia ne tik jau gerai žinomoms ir seniai veikiančioms įmonėms, bet ir startuoliams.

Pasirinkusieji apšvietimo technologijų pakraipą taip pat nenuobodžiaus. Lietuvoje jau dabar veikia šviesos sistemų ir prietaisų pramonė, nukreipta į sistemų projektavimą, integravimą, inovatyvių sprendimų paiešką. Apšvietimo specialistai reikalingi statybų pramonėje, nes inžinerinės pakraipos universitetai nerengia apšvietimo ir dizaino profesionalų. Išmaniųjų sistemų (išmaniųjų namų, apsaugos sistemų, daiktų interneto ir t. t.) plėtotojai taip pat laukia fizikams būdingo racionalaus mąstymo darbuotojų, išmanančių šiuolaikines informacines ir šviesos technologijas. Šviesos technologijų srityje randasi nemažai inovatyvių startuolių, todėl naujos studijų programos absolventams nebus sunku įsilieti į aukštas technologijas kuriančių ir naudojančių jaunuolių bendruomenę tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje.

Kuo Jus patį žavi šviesos technologijos ir jų galimybės?

Šviesos technologijomis susižavėjau nuo maždaug antro kurso, kai pradėjau praktiką VU Taikomųjų mokslų instituto Liuminescencijos laboratorijoje. Man patiko stebėti, kaip lyg ir nieko konkrečiai nesakančios formulės konspektuose veikia praktikoje, t. y. puikiai matyti, veikia ar ne, šviečia ar ne. Visada orientavausi į praktinius taikymus. Juos šviesos technologijose pavyko įgyvendinti – jau daugiau kaip 10 metų dirbu tarp mokslo ir verslo, pramonės. Labai malonu stebėti, kaip prieš keletą metų laboratorijoje gvildentos mokslinės idėjos ir problemos jau diegiamos į gamybą, pritaikomos kasdieniame gyvenime.